1-oji LDK tautinės kavalerijos brigada

1-oji LDK tautinė kavalerijos brigada
Pirmos LDK nacionalinės kavalerijos brigados antspaudas
Veikė	1776–1794
Valstybė	Abiejų Tautų Respublika Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Rūšis	Kavalerija

1-oji LDK tautinės kavalerijos brigada (lenk. 1 Brygada Kawalerii Narodowej Polskiej Wielkiego Księstwa Litewskiego, taip pa vadinama husarų arba Kauno) – XVIII amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenės kavalerijos dalinys, suformuotas 1776 metais. Brigada įėjo į 1-osios Lietuvos divizijos sudėtį.

Sudėtis

Pagal etatų sąrašą brigadą sudarė keturi eskadronai, kiekvieną kurių - po keturias vėliavas. 1794 m. ją sudarė 12 vėliavų, suskirstytų į 6 eskadronus.

1776 m. brigados etatų sąraše numatyti 478 raiteliai. Faktinė dalinio sudėtis 1777 m. siekė 294 raietelius. 1777 m. brigados struktūroje buvo šios vėliavos:

• Karališkoji vėliava (lenk. chorągiew J. K. M),
• M. J. Radvilos vėliava,
• D. Przeździeckio vėliava,
• F. K. Sapiegos vėliava,
• M. K. Ogisskio vėliava,
• J. Niesiolovskio vėliava,
• D. Aleksandrovičiaus vėliava,
• K. Pliaterio vėliava,
• J. Sosnovskio vėliava,
• J. M. Radvilos vėliava,
• J. Zabielos vėliava,
• F. De Raeso vėliava,
• K. S. Radvilos II-ojo vėliava,
• S. Radvilos V-ojo vėliava,
• A. Radvilos III-ojo vėliava,
• vėliava.

LDK kariuomenės Kauno brigados pėstininkų uniforma 1792 m.

1776 m. atliktos inspekcijos (liustracijos) ataskatoje dalinio būklė apibūdinama taip:

Brigadą sudaro keturi eskadronai. Naujų įstatų nėra parengta, pagal 1717 m. įstatus (Konstituciją) ją sudaro 16 vėliavų. Dalinys ne pilnai suformuotas, yra daug negaunančių atlyginimo, nes net vadai nežinia ar visi <sąrašuose esantys> kariai yra tarnyboje ar ne. <Vadai> neturi įpročio atsiskaityti <apie dalinio būklę>. Pašto tarnyboje tarnauja geri žmonės, gerai uniformuoti, bet reikia naujų palašų, flintpasų, šaudmenų dėtuvių (patronatų)... Ginklai - pigūs ir netinkami, bet išskirti pinigai <naujų įsigijimui>. Atlyginimas mokamas punktualiai tiems, kurie dirba štabe, o su etmono sutikimu mokamas ir atostogaujantiesiems, bet tik tiems, kurie yra sąrašuose ir stropiai tarnauja. Penkiose vėliavose leitenantai ir puskarininkai gauna didesnį atlyginimą, o kituose – mažesnį atlyginimą, siekiant kad tarnautų taip pat ir gautų didesnį atlyginimą. Vadovaujant ponui Puzynai (lenk. Puzyna Stt Fiłipowski) draugų (šauktinių bajorų) žirgus iš Pašto tarnybos išvežė ir pardavė mokesčių rinkėjai, žirgai yra imami pareigūnų ūkių, dėl ko visi blogai jaučiasi. Brigadoje yra keturi etmono paskirti (patentuoti) pavaduotojai; vienas iš jų reikalauja jį atleisti iš pareigų, jis nedirba ir nepasirašė sutarties, tačiau jo pareigas atlieka kitas draugas. Apgyvendinimas Minske kavaleristams yra nepatogus ir brangus. Karininkai reikalauja dalinį gražinti į buvusią dislokacijos vietą prie Prienų.

1789 m. Ketverių metų Seimo reformos numatė ATR karių skaičių padidinti iki 100 000. Kiek vėliau šis skaičius buvo sumažintas sumažėjo iki 65 tūkst.

Atitinkamai, 1-ojoje LDK kavalerijos brigadoje nuo 1776 m. buvo numatyta turėti 1120 karių, viso, su administraciniu ir techniniu personalu - 1598 asmenų. 1792 m., iki daliniui pereinant pas Targovicos konfederatus, jo etatų sąrašuose buvo 1619 karių, faktiškai - 1349. Machynia, Rakutis ir Srzednicki daro prielaidą, kad 1794 m. balandį brigadoje buvo 1262 karių etatai, o faktiškai - 1022 kariai.

1793 m. rugpjūčio 1 d. brigadoje buvo 1017 žmonių ir 577 žirgai, o 1794 m. balandžio 16 d. – apie 1000 žmonių ir apie 800 žirgų.

Dislokacijos vietos

LDK kavalerijos ieties vėliavėlė

• Kaunas (Prienai),
• Minskas (1789),
• Kėdainiai (1790),
• Vilkmergė,
• Panevėžys,
• Raseiniai,
• Šiauliai

Vadai

• generolas leitenantas Antanas Kazimieras Tiškevičius, (m. 1778)
• generolas majoras Tadeušas Puzina (1778 m. gruodžio 3 d.)
• Simonas Zabiela (1788 m. birželio 26 d.)
• Mikalojus Sulistrovskis (1791)
• Frankovskis (1792)

Mūšiai ir kovos

Dalinys dalyvavo 1772 m., 1792 m. ir 1794 m. (Kosciuškos sukilimo) karų su Rusija kovose. Žinomas brigados dalyvavimas šiuos mūšiuose:

• Naujieji Sveržanai (1792 m. birželio 10 d.),
• Myriaus mūšis (1792 m. birželio 11 d.),
• Joniškėlis,
• Lietuvos Brasta (1794 m. liepos 23 d.),
• Ščiutinas (1794 m. gegužės 13 d.),
• Panevėžys (?) (1794 m. gegužės 20 d.),
• Skuodas (iki 1794 m. liepos 12 d.)

Literatūra

• (PL) Tomasz Ciesielski, Jazda koronna i Wielkiego Księstwa Litewskiego autoramentu narodowego armii Rzeczypospolitej Obojga Narodów w latach 1717-1776. W: Aleksander Smoliński[red.]: Do szarży marsz, marsz... Studia z dziejów kawalerii. T.1. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2010. ISBN 978-83-231-2567-9.
• (PL) Czop, Jan, Barwa Wojska Rzeczypospolitej Obojga Narodów w XVIII wieku oraz Legionów Polskich 1797-1807. Rzeszow: Wydawnictwo LIBRA PL, 2017. ISBN 978-83-635-2698-6.
• (PL) Gembarzewski B. Rodowody pułków polskich i oddziałów równorzędnych od r. 1717 do r. 1831. Warszawa 1925.
• (PL) Machynia, Mariusz, Kawaleria litewska w początkowym okresie działań Komisji Wojskowej Rzeczypospolitej Wielkiego księstwa Litewskiego. Lata 1765-1766. W: Aleksander Smoliński[red.]: Do szarży marsz, marsz... Studia z dziejów kawalerii. T.2. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2012. ISBN 978-83-231-2783-3.
• (PL) Mariusz Machynia, Valdas Rakutis, Czesław Srzednicki, Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Kraków: Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe, 1999
• (PL) Ratajczyk, Leonard , Teodorczyk, Jerzy, Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy. Warszawa: Wydawnictwo Ministerstwa Obrony Narodowej, 1987. ISBN 83-11-07090-3.
• (PL) Trąbski, Maciej, Kawaleria autoramentu narodowego armii Rzeczypospolitej Obojga Narodów w epoce stanisławowskiej. Lata 1775-1794. W: Aleksander Smoliński[red.]: Do szarży marsz, marsz... Studia z dziejów kawalerii. T.2. Toruń: Wydawnictwo Naukowe Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 2012. ISBN 978-83-231-2783-3.

Išnašos

1. Mariusz Machynia, Valdas Rakutis, Czesław Srzednicki: Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. p. 94
2. Ratajczyk, Leonard , Teodorczyk, Jerzy, Wojsko powstania kościuszkowskiego w oczach współczesnych malarzy. p. 101.
3. Mariusz Machynia, Valdas Rakutis, Czesław Srzednicki: Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. p. 43
4. Mariusz Machynia, Valdas Rakutis, Czesław Srzednicki: Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. Kraków: Księgarnia Akademicka. Wydawnictwo Naukowe, 1999, p. XXI
5. Mariusz Machynia, Valdas Rakutis, Czesław Srzednicki: Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. p. 49.
6. Mariusz Machynia, Valdas Rakutis, Czesław Srzednicki: Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. p. XXII
7. Mariusz Machynia, Valdas Rakutis, Czesław Srzednicki: Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. p. XXIV
8. Mariusz Machynia, Valdas Rakutis, Czesław Srzednicki: Oficerowie wojska Wielkiego Księstwa Litewskiego. Sztab, kawaleria, artyleria, wojska inżynieryjne i piechota. p. XXVI
9. Jan Czop: Barwa Wojska Rzeczypospolitej Obojga Narodów w XVIII wieku oraz Legionów Polskich 1797-1807, p. 76