Kitos reikšmės Šv Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia 55 29 38 š pl 22 10 49 r ilg 55 4940 š pl 22 1802 r ilg 55 4940 22 1802

Kitos reikšmės – Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia.

55°29′38″š. pl. 22°10′49″r. ilg. / 55.4940°š. pl. 22.1802°r. ilg. / 55.4940; 22.1802

Šilalės šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia

Vyskupija	Telšių
Dekanatas	Šilalės
Savivaldybė	Šilalės rajonas
Gyvenvietė	Šilalė
Adresas	Vytauto Didžiojo g. 7
Statybinė medžiaga	plytų mūras
Pastatyta (įrengta)	1909 m.
Stilius	neogotika

Šilalės šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia – bažnyčia, stovinti Šilalėje.

Istorija

Dvarininkas Orvydas (Orvydavičius) 1533 m. pastatė Šilalėje bažnyčią ir ją išlaikė. Įkurta parapija. Šilalės klebonas Jonas Tartyla vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo propaguoti reformacines evangelikų liuteronų idėjas, todėl 1536 m. turėjo pasitraukti į Mažąją Lietuvą. Šilalės bažnyčia XVI a. pabaigoje priklausė protestantams. XVII a. pradžioje grąžinta katalikams. Pranas Pilsudskis 1769 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią. 1792 m. Jonas Pilsudskis įsteigė altariją. 1829 m. bažnyčia gerokai apdegė. 1830 m. suremontuota. XIX a. veikė parapinė mokykla.

1850 m. parengtas bažnyčios padidinimo projektas neįgyvendintas. Architektas J. Dzekonskis 1897 m. suprojektavo mūrinę bažnyčią. 1900 m. projektas patvirtintas. 1903 m. nugriauta senoji bažnyčia. Klebono prelato B. Pacevičiaus ir kanauninko Pr. Kuodžio rūpesčiu bei parapijiečių lėšomis 1905–1909 m. pastatyta dabartinė mūrinė bažnyčia. Statybos ir įrengimo išlaidas padengė vietos dvarininkai ir parapijiečiai. Vyskupas Gasparas Cirtautas pašventino statomos bažnyčios kertinį akmenį. 1909 m. lapkričio 8 d. kan. Pranciškus Pacevičius bažyčią pašventino. 1919 m. birželio 29 d. bažnyčią konsekravo žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius.

Nuo 2007 m. bažnyčioje tarnavo trys kunigai - kun. Kęstutis Motiejaitis, kun. Mindaugas Alekna ir Šilalės šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios klebonas, bei Telšių vyskupijos jauniausias dekanas Stasys Toleikis.

Prie pagrindinių šventoriaus vartų 2014 m. atstatyta ir pašventinta lurdo grota. Ji buvusi įrengta 1941 m. tikintis apsaugoti bažnyčią nuo karo sugriovimų. Pokaryje sunaikinta. Šventykloje stovėjusi Marijos statula buvo išsaugota ir patalpinta vienoje iš bažnyčios navų. Naujajam lurdui buvo pagaminta kita statula.

Architektūra

Bažnyčia neogotikinė, kryžminio plano, vienabokštė, su bokšteliais, siekianti beveik 60 m aukštį. Šilalės bažnyčiai būdingos išbaigtos formos, darnios proporcijos. Iš interjero puošmenų pirmiausia pažymėtini iki 1914 m. sukurti šešiolika vitražų su įvairių šventųjų atvaizdais. Bažnyčią puošia apie dvi dešimtis vertingų XVIII–XIX a. medinių skulptūrų. Įspūdingiausia - Nukryžiuotojo skulptūra. Virš zakristijos įrengtas nedidelis bažnytinio meno ir istorijos muziejėlis. Tarp jo eksponatų išsiskiria XIX a. tapytas šv. Onos paveikslas.

Bažnyčioje įrengti 1912 m. gamybos Karaliaučiaus meistro sukurti vargonai, pasižymintys profesionalumu. Jie yra romantinio stiliaus ir yra vienas didžiausių šio meistro darbų Lietuvoje. Instrumentas iki mūsų dienų išliko beveik nepakitęs, išsaugojęs originalų vamzdyną ir dispoziciją.