55 32 52 š pl 25 43 10 r ilg 55 5478 š pl 25 7194 r ilg 55 5478 25 7194 Jotaučių dvarasDvaro rūmai iš ŠV pusėsVieta Jota

55°32′52″š. pl. 25°43′10″r. ilg. / 55.5478°š. pl. 25.7194°r. ilg. / 55.5478; 25.7194

Jotaučių dvaras
Dvaro rūmai iš ŠV pusės
Vieta	Jotaučiai
Įkurtas	XIX a.
Bajorų giminės	Kozielos-Poklevskiai
Pastatų būklė	išlikę raudonų plytų rūmai, tvartai, kumetynas
Savininkas	kultūros namai, parduotuvė, žirgynas

Jotaučių dvaras – dvaras Utenos rajone, Jotaučių kaime, esantis kairėje kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis pusėje. Dvaro sodyboje išliko raudonplyčiai rūmai, tvartai, kumetynas, šiose patalpose iki 2001 m. veikė parduotuvė, taip pat buvo Jotaučių kultūros namai.

Istorija

XVII a.–XIX a. dvarą kartu su Degsnio dvaru, valdė Kozielos-Poklevskiai, bendras žemės plotas siekė 1240 dešimtinių, Jotaučių dvare buvo 550 ha.

1853 m. palivarke buvo 9 gyventojai, iš jų 3 – samdiniai, ūkvedys . Po mirties 1871 m. ūkvedžiu buvo . 1869 m. – su kumečiais, tarnais.

1889 m. dvarą valdė , palaidotas Sudeikiuose.

1897 m. dvaras priklausė , o valdytojas buvo . Iš viso 56 gyventojai (11 šeimų). Dvare būdavo bent 4 kumečiai, daug tarnų, padienių darbininkų (gaudavo po 10 kapeikų su valgiu).

1914 m. karo metu pasitraukdamas į Rusiją, ponas įsakė suvolioti javus, išparduoti gyvulius. Karo metu dvarą valdė ūkvedys, tvartai buvo paversti arklių ligonine. Dvare gyveno vokiečiai, jiems dirbo žmonės.

1919 m. dvare įsikūrė bolševikų komitetas.

1920 m. Tomas Koziela grįžo, jam buvo palikta 80 ha žemės, kita išdalinta savanoriams – Aismantui, Jovaišai, Labeikiui.

1940 m. ponui palikti 9 ha, jis apsigyveno kumetyne, o žemė išdalinta 5 naujakuriams. 1941 m. vokiečiai žemę vėl grąžino. 1947 m. Tomas Koziela išvyko į Lenkiją.