Kozielos-Poklevskiai

Kozielos-Poklevskiai
Kozieł
Kilmė	Maskvos Didžioji kunigaikštystė
Pradininkas
Titulas	Bajorai
Laikotarpis	XVI-XX a.
Šalys	ATR
Dvarai	Degsnio dvaras, Jotaučių dvaras

Kozielos-Poklevskiai (kartais - Poklevskiai-Kozielos) (lenk. Koziełł-Poklewski, rus. Козелo-Поклевские) – bajorų giminė, kilusi iš Maskvos Didžiosios kunigaikštystės.

Giminės pradininku laikomas , kuris kartu su kunigaikščiu Andrėjum Michailovičium Kurbskiu Livonijos karo metu perėjo į ATR pusę. Po Ulos (Časnikų) mūšio susvyravus maskvėnų frontui, drąsiau pasijuto ir caro represuojami Maskvos didbajoriai. 1564 m. balandžio 30 d. į lietuvių pusę perbėgo žymus karvedys, kunigaikštis Andrėjus Michailovičius Kurbskis. Tikėtina, kad Kozlovas buvo ne prastos kilmės ir karalius Žygimantas Augustas jam suteikė valdą Ašmenos paviete bei bajoro titulą. Todėl nuo XVII a. giminės pavadinimas siejamas su geografine vietove.

1616 m. Petro proanūkis buvo Vitebsko pavieto kaštelionas.

Kita kilmės versija - kilmė nuo priedneprės, kai giminės pradininkas Kozel 1415 m. buvo LDK pasiuntiniu Lenkijos . 1504 m. minimi broliai Jonas ir Mykolas Kozelos.

Lietuvoje giminė buvo įsikūrusi Aukštaitijoje, valdė Degsnio, Vaduvų ir Jotaučių dvarus.

Giminės atstovai

Skiriamos net penkios giminės šakos, iš kurių su Lietuva daugiausia ryšių turi ši:

Poklevskių-Kozelų koplyčia Ukmergės raj. Antakalnio I kaime

• – gyveno XVIII a. (tikriausiai Antakalnio I) paveldėtojas. Buvo vedęs Oną, dukrą. Su ja susilaukė 8 dukrų ir sūnų Juozapo-Kalasantijaus (ca.1770-?, Vileikos apskrities maršalka), Karolio, Ambrozijaus, Ignoto, Jokūbo, Kšyštofo, Bernardo ir Romano.
  • (ca.1790-?, lenk. Ambroży Poklewski-Koziełł) – Vilkmergės pavieto prezidentas, Degsnėnų (Degsnio dvaro) valdytojas, Sudeikių bažnyčios fundatorius. Buvo vedęs (lenk. Dominika Rodziewicz, ca.1800-?)
    • ... (daug)
    • (ca.1830-1871,lenk. Paweł Poklewski-Koziełł) – Vilkmergės teisėjas. Buvo vedęs , vėliau (1856 m. gegužės 5 d.) Antazavės bažnyčioje (lenk. Ludwika Tekla Ledóchowska, (1833-?) dukrą).
      • – 1889 m. valdė Jotaučių dvarą, palaidotas Sudeikiuose.
      • – valdytojas, buvo vedęs
        • (1880-1961) – ištekėjo už Bžovskio
        • – vedė N.Jakubauskaitę
        • – ištekėjo už N.Potockio
      • – 1870 m. Utenos bažnyčioje vedė (Utenos dvarininko Aleksandro Balcevičiaus dukrą)
      • – Degsnėnų (Degsnio dvaro) valdytojas
      • – 1897 m. valdė Jotaučių dvarą, iš čia 1914 m. pasitraukė į Rusiją, iš kurios 1920 m. grįžo, o 1947 m. išvyko į Lenkiją.
      • – ištekėjo už

Trėmimai

Pagal Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro duomenis iš Utenos rajono ištremta:

• , Hermano (Nektoro) (1870-?) - iš Daugailių vls. 1941 m. birželio 14 d. ištremta į Altajaus kraštą ir ten mirė.
• , Povilo (1913-?) - iš Daugailių vls. 1941 m. birželio 14 d. ištremta į Altajaus kraštą. Jakutijos ASSR (1942), Jakutskas (1943). Po tremties (1956 m. spalio 8 d.) į Lietuvą negrįžo, emigravo į Lenkiją.

• , Mykolo (1907-?) - iš Daugailių vls. 1941 m. birželio 10 (?14) d. ištremtas į Altajaus kraštą. Jakutijos ASSR, Jakutską. Po tremties (1956 m. spalio 8 d.) į Lietuvą negrįžo, emigravo į Lenkiją
  • , Karolio (1935-?) - iš Daugailių vls. 1941 m. birželio 10 d. ištremtas į Altajaus kraštą. Jakutijos ASSR (1942), Jakutską (1943), paleistas 1956 m. spalio 8 d.
  • , Karolio (1937-?) - iš Daugailių vls. 1941 m. birželio 10 d, ištremtas į Altajaus kraštą, Jakutijos ASSR (1942), Jakutską (1943), paleista 1956 m. spalio 8 d.

Šaltiniai

• Paweł Poklewski-Koziełł h. Kozieł (sejm-wielki.pl)
• Poklevskių-Kozelų šeimos koplyčia-mauzoliejus (Kultūros vertybių registras)

1. Мосунова Т. П. „Дворянский род уральских промышленников Поклевских-Козелл“. Уральский родовед № 1. Уральское историко-родословное общество. Suarchyvuota iš originalo 2011-08-25. Nuoroda tikrinta 2009-12-19.