Aisetas

55°18′35″ š. pl. 25°44′20″ r. ilg. / 55.30972°š. pl. 25.73889°r. ilg. / 55.30972; 25.73889

Aisetas
Aisetas ties Žvaigždžiakalniu Aisetas ties Žvaigždžiakalniu
Vieta	Utenos ir Molėtų raj., Lietuva
Plotas	5,73 km²
Kranto linijos ilgis	49,85 km
Kilmė	Ledyninis
Vidutinis gylis	10,4 m
Didžiausias gylis	40 m
Tūris	0,052 km³
Įteka	Vyžinta, Alnė, A-2, Vadokšnėlis, 12 bevardžių upelių
Išteka	Aiseta
Vikiteka	Aisetas

Aĩsetas – siauras, ilgas ir vingiuotas ežeras rytų Lietuvoje, Molėtų (2/3 ploto) ir Utenos (1/3 ploto) rajonuose, 2 km į pietus nuo Saldutiškio, 4,5 km į šiaurę nuo Labanoro.

Aprašas

Ilgis šiaurės rytų-pietvakarių kryptimi 15,7 km (vienas ilgiausių Lietuvoje), didžiausias plotis 0,86 km. Altitudė 147,6 m. Didžiausias gylis – 40 m rytinėje dalyje, prie Gatakiemio, vidutinis gylis 10,4 m.

Aiseto kilmė – ledyninė, rininė. Aiseto rina yra ilgiausia Lietuvoje. Krantai vingiuoti (krantų ilgis 48,06 km, su salų krantais 49,85 km), statūs, 8–15 m aukščio, apaugę mišku (pietrytiniame pakraštyje apaugę Labanoro giria, kitur – Pašekščių, Aukštuolės, Poviliškio, Degutinės, Lydimo, Saldutiškio, Paeisetės miškai). Ežeras turi daug pusiasalių ir įlankų, ypač prie jungties su Galuonio ežeru. Kai kur yra terasų fragmentų. Vandens skaidrumas vasarą iki 3 m. Vandens temperatūra prie dugno ištisus metus apie 4–5 °C, paviršinis šilto vandens sluoksnis vidurvasarį siekia apie 5 m gylį. Atabradai siauri, todėl nendrių ir meldų juostos yra fragmentiškos, išplatėja tik nuo vėjo izoliuotose įlankose.

Ežere yra 8 salos (1,29 ha, 0,54 ha, 0,42 ha, 0,15 ha, 0,12 ha, 0,09 ha, 0,02 ha ir 0,02 ha). Šiaurėje Aisetas 30 m pločio sąsiauriu jungiasi su Galuonio ežeru. Per Aisetą teka Kiauna (Žeimenos intakas), tarp Aiseto ir Kiauno ežerų vadinama Aiseta. Įteka Alnė (iš ežero, vakaruose) ir daug bevardžių upelių.

Būdingiausios žuvys: aukšlės, kuojos, ešeriai, lydekos, tačiau yra ir karšių, šamų, ungurių, sterkų.

Prie Aiseto esantys kaimai: Alnė, Žvaigždžiakalnis, Vaivadiškės, Saliniškis, Šnieriškės, Pavajuonis, Paeisetė II, Gatakiemis, Ščiurys, Antakalnis. Veikia 2 kaimo turizmo sodybos, šiaurvakarinėje pakrantėje yra stovyklavietė. Šiaurrytine pakrante eina kelias    Antalamėstė–Saldutiškis–Labanoras , pietvakarine – keliai Nr. 2818 (Padumblė – Vaivadiškės – Pašekščiai) ir    Toliejai–Šnieriškės–Labanoras . Dalimi pietrytinio kranto eina riba su Švenčionių rajonu.

Etimologija

Ežerėvardis kildinamas nuo žodžio aisus („gailus, kartus“) arba siejamas su ide. *eis-, *ois- „judantis, greitai judėti“ (plg. liet. eiti, eisena, skr. इष्, एषति, इष्यति = IAST: iṣ-, eṣati, iṣyati „slysta, juda, kruta, skuba“, sen. isl. eisa „skubiai lėkti“).

Nuotraukos

• Aiseto vakarinis galas
• Aisetas ties Saliniškiu
• Pietvakarinė Aiseto dalis

Šaltiniai

1. Algirdas Stanaitis. Aisetas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 22
2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 36