ViolaksantinasSisteminis IUPAC pavadinimas 1S 4S 6R 1 1E 3E 5E 7E 9E 11E 13E 15E 17E 18 1S 4S 6R 4 hidroksi 2 2 6 trimet

Violaksantinas

Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
(1S,4S,6R)-1-[(1E,3E,5E,7E,9E,11E,13E,15E,17E)-18-[(1S,4S,6R)-4-hidroksi-2,2,6-trimetil-7-oksabiciklo[4.1.0]heptan-1-il]-3,7,12,16-tetrametiloktadeka-1,3,5,7,9,11,13,15,17-nonaenil]-2,2,6-trimetil-7-oksabiciklo[4.1.0]heptan-4-olis
CAS numeris	[126-29-4]
Cheminė formulė	C₄₀H₅₆O₄
Molinė masė	600,85 g/mol
SMILES	CC(=CC=CC=C(C)C=CC=C(C)C=CC12C(CC(CC1(O2)C)O)(C)C)C=CC=C(C)C=CC34C(CC(CC3(O4)C)O)(C)C
Rūgštingumas (pK_a)
Bazingumas (pK_b)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°	200 °C
Virimo t°
Lūžio rodiklis (n_D)
Klampumas
Tirpumas H₂O
Šiluminis laidumas




Farmakokinetinė informacija

Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS

NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°


LD₅₀
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija

Giminingi junginiai
Giminingi
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Violaksantinas (angl. violaxanthin), zeaksantino diepoksidas – natūralus oranžinis pigmentas , randamas įvairiuose augaluose, pvz., darželinėse našlaitėse. Šis ksantofilas sintetinamas iš jį epoksiduojant.

Pigmentas naudojamas kaip maisto priedas dažiklis, kurio kodas E161e.

Reikšmė gamtoje

Violaksantinas aptinkamas augalų chloroplastų tilakoidų membranose, kur jis yra vienas iš fotosintezės fotosistemos II antenos komponentų, užtikrina antenos veikimą, kaip apšviestumas nedidelis.

Violaksantino ciklas, kuriame violaksantinas virsta zeaksantinu ir atvirkščiai, apsaugo chloroplastų tilakoidų membranų lipidus nuo fotoksidacijos – toksinio pernelyg stiprios šviesos poveikio.

Išnašos

Violaxanthine
Merck Index, 11th Edition, 9902.
Polle J.E.W., Niyogi K.K., Melis A. (2001) Absence of the Pigments Lutein, Violaxanthin and Neoxanthin Affects the Functional Chlorophyll Antenna Size of Photosystem-II But Not That of Photosystem-I in the Green Alga Chlamydomonas Reinhardtii. In: Proceedings of the 2001 DOE Hydrogen Program Review
Xanthophyll Cycle (violaxanthin cycle)
Havaux M., Niyogi KK (1999) The violaxanthin cycle protects plants from photooxidative damage by more than one mechanism. In Proc. Natl. Acad. Sci. USA. Vol. 96, pp. 8762–8767, July 1999
Wehner A., Grasses T. and Jahns P. (2006) De-epoxidation of Violaxanthin in the Minor Antenna Proteins of Photosystem II, LHCB4, LHCB5, and LHCB6. In: The Journal of Biological Chemistry, August 4, 2006

[1] Violaxanthine

[Merck-2] Merck Index, 11th Edition, 9902.

[3] Polle J.E.W., Niyogi K.K., Melis A. (2001) Absence of the Pigments Lutein, Violaxanthin and Neoxanthin Affects the Functional Chlorophyll Antenna Size of Photosystem-II But Not That of Photosystem-I in the Green Alga Chlamydomonas Reinhardtii. In: Proceedings of the 2001 DOE Hydrogen Program Review

[4] Xanthophyll Cycle (violaxanthin cycle)

[5] Havaux M., Niyogi KK (1999) The violaxanthin cycle protects plants from photooxidative damage by more than one mechanism. In Proc. Natl. Acad. Sci. USA. Vol. 96, pp. 8762–8767, July 1999

[6] Wehner A., Grasses T. and Jahns P. (2006) De-epoxidation of Violaxanthin in the Minor Antenna Proteins of Photosystem II, LHCB4, LHCB5, and LHCB6. In: The Journal of Biological Chemistry, August 4, 2006