Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Bosnijos ir Hercegovinos geografija

Žemynas	Europa
Regionas	Pietryčių Europa
Plotas	51 197 km² 99,8 % žemės 0,2 % vandens
Pakrantė	20 km
Sienos	Kroatija 932 km Serbija 357 km Juodkalnija 249 km
Aukščiausias taškas	Magličius 2 386 m
Žemiausias taškas	Adrijos jūra 0 m
Ilgiausia upė	Sava 252 km
Didžiausias ežeras	Buško Blatas 56 km²

Bosnija ir Hercegovina yra šalis Europoje, Balkanų pusiasalyje. Šalis turi apie 20 km priėjimą prie jūros. Šalyje stūkso Dinarų kalnai, kurie užima 90 % valstybės ploto. Aukščiausias taškas – Magličius (2386 m).

Svarbiausios upės

Bosnijos ir Hercogovinos ilgiausia upė yra Sava, kuri Bosnijoje ir Hercegovinoje teka 252 km ir sudaro siena su Kroatijos istoriniu regionu Slavonija. Po jos eina Bosna, kuri teka 241 km šioje valstybėje. Kitos svarbesnės upės: Vrbasas, Drina, Una. Į Adrijos jūrą įteka Neretva.

Didžiausi ežerai

Didžiausias Bosnijos ir Hercegovinos ežeras – Buško Blatas (~56 km²). Kiti didesni ežerai: Jablanicos ežeras, Bilečos ežeras ir . Ežerai telkšo kalnuose ir sudaro nepaprastą grožį.

Didžiausi miestai

Didžiausias miestas ir sostinė yra Sarajevas. Kiti didesni miestai: Banja Luka, Zenica, Tuzla, Mostaras.

Geogafiniai privalumai

Bosnijos ir Hercegovinos kraštovaizdis pritraukia turistus, todėl šalis plečia turizmą. Šalis neturi svarbaus uosto, todėl importuoja gaminius sausuma, arba naudojasi kaimyninių šalių uostais.

Bosnija ir Hercegovina yra seisminėje zonoje. Pasitaiko žemės .