Šiluvos gimnazija

55°31′53″š. pl. 23°13′26″r. ilg. / 55.531453°š. pl. 23.223909°r. ilg. / 55.531453; 23.223909

Šiluvos gimnazija
Šiluvos gimnazija herbas
{{{antraštė}}}
Adresas	M. Jurgaičio a. 6, Šiluva
Direktorius(-ė)	Rimas Puidokas
Mokinių skaičius
Įkūrimo data
Uždarymo data
Išleista laidų
Pedagogų skaičius	33

Gimnazija 2018 m.

Raseinių rajono Šiluvos gimnazija – dieninė, savarankiško mokymosi bendrojo lavinimo mokykla Raseinių raj., Šiluvoje, M. Jurgaičio a. 6, vykdanti pradinio, pagrindinio, vidurinio, priešmokyklinio ir neformaliojo ugdymo programas. Įstaigos kodas 190106552.

Istorija

1592 m. sausio 4 d. Pašušvio, Šiluvos ir kitų dvarų savininkė Sofija Vnučkienė įsteigė Šiluvos dvare aukštesniąją evangelikų – reformatų (kalvinistų) mokyklą. Pati mokykla buvo įkurdinta atskirame name, vadinamame alumnate (mokinių bendrabutyje).

1602 m. liepos 9 d. istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą minima Šiluvos kalvinistų mokykla. XVII a. Šiluvoje mokytojavo didelę asmeninę biblioteką sukaupęs , kurį visa Žemaitija vadino Mokytoju. Tame pačiame amžiuje keletą metų Šiluvos mokykloje dirbo Šv. Rašto į lietuvių kalbą vertėjas Samuelis Minvydas.

1622–1623 m. katalikų kunigui Jonui Kazakevičiui–Smolkai atsikovojus iš kalvinistų katalikų bažnyčios žemes vėl susirūpinta mokslinti vietos jaunimą. Pasak M. Valančiaus, jis ir įsteigęs „Šidlavoj mokslinyčėlę, katroj mokydino vaikus rašto be kokio užmokesčio“.

Nuo 1820 m. švietimu Lietuvoje uoliai ėmė rūpintis Vilniaus universitetas. Šaltiniai teigia, kad 1820 m. „Špitolėje“ veikiančioje mokykloje mokėsi 20 berniukų. Tais pačiais metais Šiluvos klebono S.Giedraičio globojama guvernantė Gineitienė įsteigė Šiluvoje nedidelį mergaičių pensioną. Su trumpesnėmis ir ilgesnėmis pertraukomis Šiluvos parapinė mokykla veikė iki 1863 m. sukilimo.

1866 m. carinė valdžia rusinimo tikslais atidarė rusišką liaudies mokyklą. Atvirą savo nepalankumą rusiškai mokyklai šiluviškiai išreiškė 1905 m. revoliucijos metu. Sukilimas buvo numalšintas. Laimėjimas buvo tas, kad mokykla gerokai pasikeitė – ėmė taikytis prie vietos žmonių kultūrinių poreikių.

1906 m. pastatyti mediniai, vieno aukšto 8 kambarių mokyklos namai, kurie papuošė Šiluvą. Nuo 1907 m. rudens Šiluvos liaudies mokykloje imta mokyti lietuvių kalbos kaip dėstomosios disciplinos. 1912-1913 m. atidarius penktą skyrių ir paskyrus kiekvienam skyriui atskirą mokytoją, staigiai padidėjo mokinių skaičius. Be to, tais pačiais metais šiluviškiams duris dar atvėrė tokia pat rusiška mergaičių mokykla, vadovaujama mokytojos Liudmilos Kolesovos. Liaudies mokyklos Šiluvoje veikė iki 1915 m. pavasario.

Lygiagrečiai su rusiškomis „liaudės“ mokyklomis Šiluvoje veikė ir privačios Marcijono Jurgaičio mokyklos, atskirai berniukams ir mergaitėms. 1907 m. M. Jurgaičio mokyklos įsikūrė bažnyčiai priklausiusiame name - Vikariate.

Prieš pat Pirmąjį pasaulinį karą abi Jurgaičio mokyklos buvo sujungtos į vieną. M.Jurgaičio mokykla, išleidusi apie 20 laidų, veikė iki 1919 m. vasario 1 dienos, iki buvo reorganizuota į dviklasę savivaldybinę pradžios mokyklą. Nuo 1919 iki 1940 m. Šiluvoje veikė pradžios mokykla su šešiais skyriais. 1939 m. Šiluvos pradžios mokykla jau buvo antro laipsnio (nepilna progimnazija), ją lankė 307 mokiniai, mokomi šešių mokytojų.

1945 m. rugsėjį Šiluvos progimnazija pertvarkyta į 8 klasių gimnaziją, kuri jau 1949 m. išleido pirmąją 16 abiturientų laidą. 1949 m. Šiluvos gimnazija buvo reorganizuota į 11 klasių vidurinę mokyklą. 1952 m. jai pastatytas dviejų aukštų mūrinis 500 vietų pastatas. Aprūpinti naujus mokyklos rūmus įranga padėjo mokyklos šefai – vietinis M. Kalinino kolūkis, Kauno metalo apdirbimo gamykla „Apvija“, Vilniaus dailės institutas. Prie mokyklos buvo įrengtas kiemas – parkas.

1953 m. buvusioje klebonijoje įrengtas 40 vietų, o po 1970 m. remonto – 60 vietų mokinių bendrabutis (internatas), kuriame gyveno tolimesnių kaimų ar tėvų neturintys mokiniai. 1976 m. pagal autorinį projektą mokyklai buvo pastatytas erdvus su 6 vestibiuliais mokyklos priestatas.

1992 m. mokykla šventė 400 metų jubiliejų, kurį inicijavo buvęs XIII laidos abiturientas, filosofijos mokslų daktaras, knygos „Šiluvos apšvieta“ autorius A.Vaišvila

Direktoriai

Nuo 1949 m. Šiluvos vidurinei mokyklai vadovavo šie direktoriai:

• ,
• Jonas Dogelis,
• Petras Želvys – 1949-1950 m.
• ,
• ,
• ,
• ,
• ,
• .
• – nuo 1998 m.

Mokiniai

Šiluvos mokykloje mokėsi:

• Arnas Rosenas (1933–2002), dramos teatro aktorius
• Henrikas Banys (1927–1986), operos ir baleto teatro šokėjas
• Antanas Mackevičius (1902–1992), Kauno dramos teatro aktorius
• Leonas Petravičius (1940–2014), vertėjas, germanistas
• Eimuntas Nekrošius (1952–2018), teatro režisierius, valstybinės premijos laureatas
• Alfonsas Vaišvila (g. 1942 m.), teisininkas, teisės filosofas ir teoretikas, MRU profesorius, habilituotas daktaras
• Algis Želvys (1963 m.), lietuvių kalbos metodininkas, teatro mokytojas ekspertas, buvęs Lietuvos dramos mokytojų asociacijos prezidentas.
• Mokslų kandidatai: J.Stankevičius, S.Juška, A. Žalys, G.Burneckytė,
• Žurnalistai – H. Savickas, P. Želvys, J. Samaitis, P. Jankauskas.
• Dailininkai: A.Tamošiūnas, E.Jankauskas, A.Špukas.
• Sporto meistrai: J.Vyšniauskas, Roma Grinbergienė-Griniūtė, J.Samaitis, A.Valauskas, A.Aniulis ir kt.

Medalininkai

Mokyklą aukso medaliu baigė: V.Tankevičiūtė – 1975 m., A.Pištikaitė – 1987 m., M.Gudžiūnas – 1991 m., I.Trakšelytė – 1991 m.

Sidabro medaliu: P.Jankauskas – 1952 m., J.Samaitis – 1953 m., A.Žemkauskas – 1954 m., I.Vaznytė – 1968 m., A.Galeckas – 1986 m., E.Kazlauskaitė – 1987 m., L.Pauliukonytė – 1987 m., G.Želvytė – 1987 m., A.Masaitytė – 1990 m., R.Norkus – 1990 m., J.Leskauskaitė – 1991 m., A.Andriušaitytė – 1992 m., O.Želvytė – 1992 m.

Su pagyrimu: I.Sinkevičiūtė – 1994 m., I.Marcišauskaitė –1995 m., R.Simanavičiūtė –1996 m., J.Mickevičiūtė –1997 m., A.Sinkevičius – 1997 m.

Nuorodos

• Svetainė 2013-08-29 iš Wayback Machine projekto.