Heroinas

Heroinas
Sisteminis (IUPAC) pavadinimas
Cheminė formulė	C₂₁H₂₃NO₅
Molinė masė
SMILES	CC(=O)OC1C=CC2C3CC4=C5C2(C1OC5=C(C=C4)OC(=O)C)CCN3C
Rūgštingumas (pKa)
Bazingumas (pKb)
Valentingumas
Fizinė informacija
Tankis
Išvaizda
Lydymosi t°
Virimo t°
Lūžio rodiklis (nD)
Klampumas
Tirpumas H2O
Šiluminis laidumas
Farmakokinetinė informacija
Metabolizmas
Pusamžis
Pavojus
MSDS
NFPA 704
Žybsnio t°
Užsiliepsnojimo t°
LD50
Struktūra
Kristalinė struktūra
Molekulinė forma
Dipolio momentas
Simetrijos grupė
Termochemija
Giminingi junginiai
Giminingi
Giminingi junginiai
Giminingos grupės

Heroinas, diacetilmorfinas, arba diamorfinas – pusiau sintetinis opiatų grupei priklausantis narkotikas, pirmą kartą sintetintas XIX amžiaus pabaigoje. Heroino cheminė formulė – C₂₁H₂₃NO₅. Dažniausiai būna baltų arba rudų miltelių pavidalu. Gaminamas iš opijaus, o pastarasis iš opijinių aguonų.

Heroino struktūra

Kaip ir kiti opiatai, heroinas vartojamas kaip skausmą malšinantys vaistai arba stimuliuojantys narkotikai. Reguliarus arba dažnas vartojimas sukelia fiziologinę ir psichologinę priklausomybę, kuri dažnai gali peraugti į narkomaniją. Patvirtintas heroino poveikis malšinant stiprią karštligę.

Istorija

Bayer AG gaminamų vaistų reklama, 1904 m.

Anglų chemikas Alderis Vraitas (C. R. Alder Wright) ilgą laiką eksperimentavo su kodeinu, morfijumi ir įvairiomis rūgštimis, norėdamas sukurti vaistus su panašiomis savybėmis kaip morfijus, bet be šalutinio paveikio. 1875 metais, sumaišius morfijų su acto rūgšties anhidridu, sukūrė acetilintą morfijų, dabar žinomą kaip diacetilmorfinas.

Išradimas nebuvo vystomas ar įdiegtas medicinos pramonėje ir pasaulinę šlovę gavo tik kai vokiečių Bayer AG kompanijos chemikas Feliksas Hoffmannas iš naujo sintezavo medžiagą 1898 m. Hoffmannas ieškojo būdų sintezuoti kodeiną – silpną opiatą, tačiau rezultatas buvo iš naujo sukurtas heroinas, pusantro – du kartus stipresnė medžiaga nei morfijus. Tas pats mokslininkas dviem savaitėmis anksčiau išrado populiariausią vaistą pasaulyje – aspiriną.

Buvo atlikti bandymai su gyvūnais ir Bayer AG darbuotojais, kurie apibūdino savo nuotaiką kaip „heroišką“ ir „pakylėtą“. Viena iš versijų teigia, kad diacetilmorfinas buvo pavadintas „Heroinu“ dėl jo sukeliamų pojūčių perdarius graikišką žodį „heros“.

Pristatant heroiną visuomenei, jis reklamuotas kaip 10 kartų efektyvesnė priemonė nuo kosulio nei kodeinas, tačiau turintis tik nežymų šalutinį poveikį, kaip efektyvūs nuskausminamieji, ir priemonė palengvinanti atpratimą nuo priklausomybės morfijui. Pirmieji nerimą keliantys pranešimai apie naująjį vaistą pasirodė 1899 m., daktarai pastebėjo kai kuriems pacientams atsiradusią toleranciją vaistams. 1902 m. anglų ir amerikiečių mokslininkai pranešė apie pacientams išsivysčiusią priklausomybę ir „heroinizmą“ (angl. „heroinism“). Tačiau didžioji dalis klinikinių tyrimų 1899–1905 m. buvo teigiami.

Daugėjant neigiamų atsiliepimų, pranešimų apie priklausomybę, Bayer AG 1913 m. nutraukė gamybą ir ištrynė bet kokius heroino paminėjimus iš kompanijos istorijos. Kita priežastis buvo tai, kad prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Bayer AG prarado visus savo patentus Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kitose su Vokietija kariaujančiose šalyse ir bet kas galėjo gaminti „Aspiriną“ ir „Heroiną“.

Cheminės ir fizinės savybės

Heroino milteliai

Balti kristaliniai milteliai. Spalva gali skirtis nuo baltos iki rudos priklausomai nuo priemaišų, atsiradusių gamybos metu ar heroine esančių dažiklių. Agregatinės savybės priklauso nuo gamybos proceso, žaliavos. Galutinis produktas gali būtį smulkūs milteliai, granulės.

Lydymosi temperatūra – 170 °C

Tirpumas:
vandenyje: 0,058 g/100 g (20 °C)
eteryje: 1,4 g/100 g (20 °C)
etanolyje: 4 g/100 g (20 °C)

Veikimo principas

Patekęs į žmogaus kraujotakos sistemą, diacetilmorfinas greičiau prasiskverbia pro kraujo – smegenų barjerą (angl. blood-brain barrier) dėl didesnio tirpumo lipiduose (riebaluose) nei morfijus. Per 10-15 minučių susidaro 6 monoacetilmorfinas (6-MAM) ir morfinas, kurie veikia opioidinius receptorius smegenyse ir dalinai nusėda kepenyse. Tiesiogiai veikia centrinę nervų sistemą kaip analgetikas (skausmą malšinantieji), sąveikaudamas su opioidiniais receptoriais veikia pogumburį, kuris atsakingas už žmogaus nuotaiką. Gali pasireikšti euforija, malonus apsnūdimas, apatija, ištižimas, suprastėjęs regėjimas. Nuslopina alkio pojūtį, sulėtina kvėpavimą (žmogus gali uždusti).

Vartojimas

Medicinoje

Diacilmorfino ampulės medicininiam naudojimui

Nepaisant „blogo vardo“, kai kurie mokslininkai (medikai ir farmakologai) svarsto galimybę pakeisti morfijų heroinu. Paskutiniai klinikiniai tyrimai leidžia daryti prielaidą, kad jis gali būti mažiau pavojingas nei tradicinis morfijus.

Didžiojoje Britanijoje heroinas šiuo metu vadinamas diomorfinu ir išrašomas kaip receptinis vaistas, esant stipriems skausmams arba gydant priklausomybę nuo opijatų. 2005 m. Didžiojoje Britanijoje buvo didelės problemos diamorfino gamyboje, dėl nesutarimų su žaliavos tiekėjais. Daugelis šį vaistą vartojančių ligonių buvo priversti naudoti morfijų. Nors šiuo metu problemų su diomorfinu nėra, jo naudojimas išlieka mažas.

Šveicarijoje vykdoma narkotikų kontrolės ir vartojimo mažinimo programa, kurios metu nuo narkotikų priklausomiems žmonėms, ambulatorinėse sąlygose yra duodamas chemiškai švarus heroinas. Eksperimentinė programa buvo vykdoma 2002–2006 m. keliuose Vokietijos miestuose, siekiant išsiaiškinti galimybes pakeisti metadono reabilitaciją į heroininę.. 2009 m. kovą Vokietijos parlamentas leido naudoti heroiną kaip pakaitalą tiems narkomanams, kurie nesėkmingai jau dalyvavo kitose reabilitacijos programose. Analogiškas projektas nuo 2008 metų pradžios vykdomas Danijoje.Kanadoje 2009 m. pabaigoje ruoštasi pradėti bandomąją heroino reabilitacijos programą.

Kaip narkotikas

20 populiariausių rekreacijoje naudojamų narkotinių medžiagų poveikio įvertinimas. Apibendrinus priklausomybės ligų, chemikų, farmakologų bei policijos duomenis ir įvertinus galimą priklausomybę, fizinę ir socialinę žalą, heroinui skirta 1 vieta.

Heroino vartojimas

Diacetilmorfinas pasaulyje žinomas ne kaip vaistas ar prekinis ženklas „Heroinas“, o kaip sunkias pasekmes turintis narkotikas, prie kurio greitai įprantama. Vartojamas sukelia atsipalaidavimą, euforijos jausmą, bėgant laikui organizme išsivysto tolerancija cheminiams dirgikliams ir, norint pasiekti analogišką pojūtį, reikia didinti dozę. Lyginant su morfinu, heroinas daug populiaresnis tarp narkomanų dėl savo sukeliamų „pojūčių įvairovės“, greito poveikio.

Gerai vandenyje tirpstantis heroinas lengvai patenka į kraują per organizmo gleivines. Jis gali būti vartojamas per nosį, burną, tiesiąją žarną, makštį: rūkant, valgant, tepant įvairius tepalus.

Tačiau pats populiariausias vartojimo būdas yra intraveninis, susileidžiant heroino dozę tiesiai į kraujotakos sistemą. Šiuo metodu pasiekiamas greitas narkotinis efektas, sunaudojama mažiau heroino, palyginus su kitais būdais. Vidutinė dozė 5-10 mg chemiškai švaraus heroino. Vartojant narkotikus ilgesnį laiką, dozė gali padidėti 2-4 kartus iki 20-40 mg. Mirtina dozė neįpratusiam žmogui, manoma, yra nuo 60 iki 200 mg.

Rizika

Heroino vartotojams ankstyvos mirties rizika 6–20 kartų didesnė nei to paties amžiaus ir lyties žmonių, neturinčių priklausomybės. Rizika padidėja dėl heroino kaip narkotinės medžiagos poveikio, viduje esančių priemaišų, tiek ir dėl jo vartojimo būdo. Viena iš pavojingiausių komplikacijų narkomanams yra heroino perdozavimas. Taip pat gali išsivystyti psichozės, kurios gali būti panašios į paranoidinę šizofreniją.

Kaip ir bet kuri kita aktyvi cheminė medžiaga, vartojama padidintomis dozėmis, heroinas turi labai neigiamą įtaką kepenų veiklai, sukelia chronišką vidurių užkietėjimą, gali negrįžtamai pažeisti centrinę nervų sistemą.

Intraveninis vartojimas sukelia papildomą komplikacijų riziką. Pakartotinis vienkartinių švirkštų naudojimas padidina galimybę užsikrėsti krauju plintančiomis ligomis (ŽIV, hepatitu ir t. t). Ilgesnį laiką švirkščiantis į tą pačia kūno vietą, gali susidaryti , kurių negydant išsivysto gangrena. Rūkant dirginama gleivinė, sumažėja jos galimybės apsaugoti nuo bakterijų ir virusų, gali prasidėti kraujavimas.

Be tiesioginio neigiamo toksinių medžiagų poveikio organizmui, žalą daro ir įvairios priemaišos, esančios narkotike. Jos atsiranda dėl nepakankamo išgryninimo gamybos procese ar sąmoningai maišant pašalines medžiagas, siekiant padidinti parduodamų narkotikų tūrį.

Perdozavimas

Narkotikų perdozavimas labai dažnas tarp heroiną vartojančių žmonių. Kai kurių studijų duomenimis, heroinu yra perdozavę 50–70 % juos vartojančių narkomanų, kai kurie iš jų net keletą kartų. 96 % teigė matę kitą žmogų jam perdozavus. Skirtingos studijos pateikia skirtingus laiko tarpus tarp mirtinos dozės priėmimo ir mirties fakto, 14–23 % mirė netrukus po narkotikų priėmimo, 22–52 % mirė po didesnio nei 3 valandų tarpo.

Perdozavimui būdingi klinikiniai sindromai:

• Prislopinta sąmonė, pradedant mieguistumu, baigiant koma.
• Smarkiai susiaurėję vyzdžiai, nejautra šviesos dirgikliams.
• Prislopintas kvėpavimas, 4-6 kartai per minutę.
• Sumažėjęs arterinis kraujospūdis, sulėtėjęs pulsas.

Pats pavojingiausias simptomas apsinuodijusiam – sutrikusi kvėpavimo funkcija. Heroinas slopina kvėpavimo centrus, sumažėja įkvepiamo oro tūris, kvėpavimo dažnumas. Tuo pačiu metu sulėtėjęs pulsas padidina deguonies trūkumą. Gydant apsinuodijimą pirmiausiai būtina užtikrinti kvėpavimo funkciją, kad būtu sustabdyta smegenų žūtis dėl hipoksijos.

Abstinencijos sindromas

Pagrindinis straipsnis – Abstinencijos sindromas.

Narkotiko vartotojui ilgesnį laiką negavus heroino, prasideda sunkūs abstinencijos požymiai. Sindromas prasideda po 6–12 valandų nuo paskutiniosios dozės, vėliausiai po 24–48 valandų.

Ši organizmo reakcija tiesiogiai susijusi su diacetilmorfino poveikiu smegenims. Sąveikaudamas su opioidiniais receptoriais, jis slopina natūralią endorfino gamybą ir mažina receptorių jautrumą. Nustojus vartoti narkotikus, įvyksta pilnas ar dalinis skausmą kontroliuojančios sistemos atsijungimas. Po kurio laiko organizmas pats pradeda gaminti endorfiną, organizmo fizinė būklė normalizuojasi. Fizinė priklausomybė narkotikams sumažėja arba retais atvejais visai dingsta. Psichologinė priklausomybė išlieka stipri arba padidėja.

Abstinencijos sindromas pasireiškia nemaloniais fiziniais pojūčiais – sutrikęs kvėpavimas, prakaitavimas, karščiavimas, raumenų skausmai ir sustiprėjęs skausmo pojūtis, išsiplėtę vyzdžiai, suaktyvėję refleksai ir judesiai, pilvo spazmai, vėmimas ir viduriavimas, nemiga. Padidėja dirglumas, irzlumas, gali kilti depresija. Sindromas trunka 5-7 dienas, bet konkrečiais atvejais trukmė priklauso nuo narkotikų vartojimo stažo, dozės dydžio, bendros organizmo būsenos.

Ši būklė kontroliuojama malšinant neigiamus simptomus, tai atliekama įvairiais būdais, įskaitant laipsnišką narkotiko dozės mažinimą ir pakaitinių, ilgai veikiančių narkotikų, tokių kaip , taikymą. Nors opioidų abstinencijos sindromas labai skausmingas ir sukelia stresą, jis nemirtinas sveikam suaugusiam žmogui.

Gamyba

Heroiną gaminančios šalys

Istorija

Heroinas gaminamas iš opijaus, o pastarasis iš opijinių aguonų. Gamybos procese naudojama visa eilė cheminių ir mechaninių apdorojimų seka, sunaudojamas didelis kiekis žaliavinės medžiagos, tad nelegalus heroinas dažniausiai gaminamas šalyse su senomis opijaus gamybos tradicijomis, šalyse su silpna valdžios kontrole ar netoli šalių su didžiausiu potencialių vartotojų kiekiu.

XX a. pradžioje daugelis šalių uždraudė opijaus ir jo produktų, tarp jų ir heroino, gamybą ir prekybą. Nelegali prekyba visų pirma vyko tarp šalių, kur prekyba dar buvo legali, ir šalių, kur heroinas jau buvo uždraustas. Vis didesniam šalių skaičiui draudžiant prekybą 3-čiame dešimtmetyje beveik visa heroino gamyba pasidarė nelegali ir susikoncentravo tradiciniame opijaus gamybos regione Kinijos rytuose (Šanchajuje ir Tiandzine). Silpna Kinijos centrinė valdžia ir vykstantis pilietinis karus tik paskatino nekontroliuojamą gamybą.

Antrojo pasaulinio karo metu prekyba Kinijoje pagamintu heroinu beveik išnyko, Kinija buvo okupuota Japonijos, pasaulinė prekyba laivais sumažėjo iki minimumo. Pokaryje pilietinį karą laimėjus komunistams ir ėmusis griežtų kontrolės priemonių, gamyba apsiribojo vidaus rinka ir nevaidino vaidmens pasaulinėje heroino prekyboje.

Apie 1930 m. susiformavo vadinamoji Prancūziška jungtis, kontroliuojama korsikiečių mafijos, kurios pagalba žaliava gabenta iš Turkijos, perdirbama Prancūzijos Marselio mieste ir paskirstoma Europoje ir Amerikoje. Turkijos ūkininkams būdavo leidžiama legaliai auginti aguonas ir parduoti jas farmacijos kompanijoms, tačiau didelis kiekis žaliavos patekdavo į juodąją rinką.

Po Antrojo pasaulinio karo stambiu heroino gamybos ir prekybos centru tapo Sicilija. Pasinaudojusi silpna centrine Italijos valdžia, Cosa nostra sukūrė platų gamybos ir distribucijos tinklą, aprūpinantį Jungtinių Valstijų rinką.

6-7 dešimtmečiuose pietryčių Azijoje karai Korėjoje ir ypač Vietname leido susiformuoti naujam gamybos regionui, vadinamajam Auksiniam trikampiui. Mianmaras iki šiol yra antroji pagal gamybos apimtis šalis pasaulyje. Tuo pačiu metu gamybos apimtys mažėjo Europoje ir kėlėsi į valstybes su silpnesne valdžios kontrole.

Tarybinės armijos intervencija į Afganistaną paskatino heroino gamybą Pakistano – Afganistano regione (Auksinis pusmėnulis). Pinigai ginklams pirkti būdavo gaunami iš narkotikų gamybos, nemažą vaidmenį heroino gamybos paplitime suvaidino CŽV, kuri pardavinėjo ginklus mudžahedams. 1980 m. 60 % heroino JAV rinkoje buvo iš Afganistano.

Gamyba ir platinimas

Aguonų laukas

Pasauliniu opijaus (heroino žaliavos) gamybos centru išlieka Afganistanas (92 %), nedidelė dalis narkotikų pagaminama Auksinio trikampio regione (5 %), Kolumbijoje (0,1 %) ir Meksikoje (1,7 %). Visuose kitose pasaulio šalyse pagaminama tik apie 1 % bendro narkotikų kiekio.

Afganistane 2008 m. pagaminta apie 92 % visų narkotikų, gamybos apimtimi tai buvo didžiausias kiekis per paskutinius 20 metų. Aguonos augintos 157000 hektarų plote (1990 m. 90000 ha.). Afganistaną valdant Talibano režimui opijaus auginimas griežtai baustas ir 2001 m. auginta tik 7606 hektarų plote. Pasikeitus valdžiai Afganistane, 2002 m. narkotikų gamyba didėjo labai sparčiai (2002 m. 74000 ha.), centrinė valdžia nesugeba kontroliuoti regioninių lyderių, NATO pajėgos nesiima jokių ryžtingų veiksmų prieš narkotikų augintojus ir gamintojus. 2008 m. sunaikinti 5000 hektarų aguonų pasėlių, o Meksikoje, kurioje pagaminama tik nedidelė narkotikų dalis, sunaikinta 13000 ha.

Pagrindinis narkotikų tiekimo kelias eina iš Afganistano per Iraną, Turkiją, iš kurios patenka į Europos Sąjungą. 2007 m. Artimuosiuose Rytuose konfiskuota 70 % visų pasaulyje surastų narkotikų, Europoje 19 %, abiejuose Amerikos žemynuose 3 %, Afrikoje 0,2 %. Mažas surandamų narkotikų kiekis Amerikoje visų pirma susijęs su mažėjančiu Kolumbijoje pagaminamų narkotikų kiekiu ir drastiškai išaugusia Afganistano gamyba. Kitas didelis narkotikų gabenimo kelias driekiasi iš Afganistano per Indiją ir Auksinio Trikampio valstybes į Meksiką, iš kurios heroinas patenka į Jungtines Amerikos Valstijas.

Heroinas Lietuvoje

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, narkotinių medžiagų sąrašai perimti iš LTSR laikų. Opijus ir jo produktai laikyti narkotinėmis medžiagomis ir jų turėjimas bei prekyba draudžiama. 1994 m. Lietuva prisijungė prie Jungtinių tautų „1961 Metų Bendrosios Narkotinių Medžiagų Konvencijos“ ir naujai sudarytame „Narkotinių ir psichotropinių vaistų bei vaistinių medžiagų sąraše“ heroinas pakartotinai įtrauktas į narkotinių medžiagų sąrašą.

Tradiciškai Lietuvoje iš opijatų dažniausiai vartojamas vietinės kilmės aguonų koncentratas (vadinamoji „širkė“), kuri daug pigesnė nei atvežtinis heroinas. Iki devyniasdešimtų metų heroinas nebuvo prieinamas paprastiems narkotikų vartotojams, jo paprasčiausiai nebuvo. Vasarą narkotikus vartotojai gamindavosi iš aguonų pienelio. Buvo imamas švaraus binto gabalėlis su juo renkamas aguonų pienelis, kai bintas pilnai permirkdavo jį išdžiovindavo ir išvirdavo vandenyje. Žiemą širkę virdavo iš džiovintų, maltų aguonų galvučių. Didžiausias heroino vartojimo protrūkis buvo 2001 m., heroinas šiuo metu vartojimas apie 5 % visų Lietuvos narkomanų, neteisėta heroino apyvarta ypač aktyvi Vilniuje ir Kaune. 2003 m. vykdytos apklausos duomenimis 1,4 % 15–16 metų moksleivių bent kartą bandė heroino, 2008 m. nuo opijatų narkotinės priklausomybės gydėsi 4647 asmenys, kiek iš jų vartoja heroiną nenurodyta.

Heroino dozė (apie 15 mg) 2000 m. kainavo 15–40 lt., 2005 m. 20–40 lt., 2008 m. 20–50 lt, 2015 m.6-30 eur. Heroinas pardavinėjamas vadinamais čekiais (gramas dalinamas į 12-20 dalių ir suvyniojamas į maistinės aliuminio folijos gabalėlį. Kiekvienas narkotikų vartotojas, priklausomai nuo individualios tolerancijos, per dieną įsigyja ir suvartoja nuo 1 iki 5 čekių, o kai kurie net 10. Vykdant kovą su narkotiku platinimu, 2005 m. konfiskuota 1,9 kg, 2006 m. – 4,8 kg, 2008 m. – 14 kg.

VŠĮ „RESETO“ (Lietuvos narkotikų vartotojų tarpusavio pagalbos tinklas) nuomone šiuo metu Lietuvoje yra apie 15000-20000 narkotikų vartotojų, iš jų apie pusė vartoja heroiną.

Taip pat skaitykite

• Opiatas
• Narkotikai

Šaltiniai

1. . Suarchyvuotas originalas 2009-04-05. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
2. „Papaver somniferum“. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
3. Tom, Carnwath; Ian Smith (2002). The Heroin Century (anglų). Routledge. pp. 15 p. ISBN .
4. Mary Ellen, Bowden. . Suarchyvuotas originalas 2009-03-14. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
5. . Suarchyvuotas originalas 2009-09-28. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
6. (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2010-09-20. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
7. „Online Etymology Dictionary“. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
8. . Suarchyvuotas originalas 2015-09-06. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
9. Margarita, Russeva. Heroin and Contangent (anglų). ISBN .
10. „Bayer AG“. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
11. (rusų). Suarchyvuotas originalas 2011-04-06. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
12. Supawon, Srettabunjong. (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2009-05-21. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
13. „Opioidinių receptorių agonistai“. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
14. Petras, Kruopys. Endorfinai ir opiatai.
15. RB, Haemmig; Tschacher W. (2001). . Suarchyvuotas originalas 2011-09-03. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
16. (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2010-11-10. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
17. „Pathways into Receiving a Prescription for Diamorphine (Heroin)“. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
18. „UK Diamorphine Shortage“. 2005-09-17. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
19. . 2008-11-28. Suarchyvuotas originalas 2008-11-28. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
20. . Suarchyvuotas originalas 2011-02-25. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
21. „Europe: German Parliament Approves Heroin Maintenance“. Nuoroda tikrinta 2009-07-30.
22. „German addicts to get synthetic heroin as prescription drug“. 2009-03-28. Suarchyvuotas originalas 2012-09-08. Nuoroda tikrinta 2009-07-31.
23. . Suarchyvuotas originalas 2008-12-06. Nuoroda tikrinta 2009-07-31.
24. „Canada: New Heroin Maintenance Pilot Program to Get Underway Later This Year“. 2009-05-06. Nuoroda tikrinta 2009-07-31.
25. „Populiariausių narkotinių medžiagų poveikio įvertinimas (angl.)“.
26. W., Tschacher; R. (2003). Time series modeling of heroin and morphine drug action (anglų). Haemmig. Berl: Psychopharmacology. ISBN . {{}}: Patikrinkite |isbn= reikšmę: invalid character ()
27. ELTA (2008-08-07). „Romų taborui skirtas heroinas tikslo nepasiekė“. Nuoroda tikrinta 2009-07-31.
28. „Самые опасные наркотики в мире: Общее описание, виды, описание, Употребление и эффекты“. Nuoroda tikrinta 2009-07-31.
29. (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-12-15. Nuoroda tikrinta 2009-08-14.
30. . Suarchyvuotas originalas 2008-06-25. Nuoroda tikrinta 2009-08-14.
31. „Experience of heroin overdose among drug users attending general practice“. Nuoroda tikrinta 2009-08-14.
32. . Suarchyvuotas originalas 2009-07-18. Nuoroda tikrinta 2009-08-14.
33. (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2012-03-07. Nuoroda tikrinta 2009-08-14.
34. . Suarchyvuotas originalas 2015-09-19. Nuoroda tikrinta 2009-08-14.
35. . Suarchyvuotas originalas 2009-02-02. Nuoroda tikrinta 2009-08-26.
36. „Priklausomų asmenų darbinė reintegracija“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2009-08-26.
37. „War Views: Afghan heroin trade will live on“. Nuoroda tikrinta 2009-08-26.
38. „World Drug Report 2009“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2009-08-26.
39. „1961 Metų Bendroji Narkotinių Medžiagų Konvencija“. Nuoroda tikrinta 2009-08-26.
40. „Dėl Narkotinių Ir Psichotropinių Vaistų Bei Vaistinių Medžiagų Sąrašo“. Nuoroda tikrinta 2009-08-26.
41. „Lietuvos Respublikos prokuratūros veiklos 2005 m. ataskaita“. Nuoroda tikrinta 2009-08-26.
42. . Suarchyvuotas originalas 2010-11-13. Nuoroda tikrinta 2009-08-26.
43. . Suarchyvuotas originalas 2010-11-14. Nuoroda tikrinta 2009-08-26.

Nuorodos

Vikiteka: Heroinas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• European Monitoring Centre for Drugs and Drug Addiction (EMCDDA)
• United Nations Office on Drugs and Crime
• Narkotikų kontrolės departamentas
• Heroin and other opiates 2009-08-19 iš Wayback Machine projekto.
• Heroin, Humberto Fernandez Hazelden (May 14, 1998)

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.