Pranas Jurkonis Gimė 1938 m balandžio 12 d Mizarai Tėvai Antanas Jurkonis ir Juzė Jurkonienė Ptakauskaitė Sutuoktinis ė

Pranas Jurkonis
Gimė	1938 m. balandžio 12 d. Mizarai
Tėvai	Antanas Jurkonis ir Juzė Jurkonienė (Ptakauskaitė)
Sutuoktinis (-ė)	Danutė Jurkonienė (Gronskytė)
Vaikai	Audronė Jurkonytė, Gytis Jurkonis

Veikla	choro dirigentas ir pedagogas

Pranas Jurkonis (1938 m. balandžio 12 d. Mizarų k. (Lazdijų raj.) – choro dirigentas ir pedagogas.

Biografija

Augo muzikalioje šeimoje: tėvas turėjo skambų tenoro balsą, o motina Juzė Jurkonienė buvo garsi dainininkė – iš jos lūpų užrašyta apie 670 lietuvių liaudies dainų ir pasakų. Baigęs Druskininkų vidurinės mokyklos 10 klasių, 1956 m. įstojo į Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokyklą ir metus mokėsi Antano Jozėno choro dirigavimo klasėje, neakivaizdiniu būdu baigė vidurinę mokyklą.

1957–1961 m. muziką studijavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (diriguoti mokė A. Jozėnas). 1967–1970 m. choro dirigavimą neakivaizdiniu būdu dar studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (vyr. dėst. Hermano Perelšteino klasė).

1961–1971 m. – Anykščių vaikų muzikos mokyklos mokytojas, rajono muzikos mokymo metodinės komisijos pirmininkas, vaikų ir suaugusiųjų chorų vadovas. Ryškesnių meninių laimėjimų pasiekė su Anykščių miesto profsąjungų (1967–1971 m.) ir „Anykščių vyno“ gamyklos (1967–1971 m.) mišriaisiais chorais – pastarąjį parengė 1970 m. respublikinei dainų šventei.

1971–1975 m. ir 1988–1989 m. – Kauno valstybinio choro chormeisteris, 1973–1979 m. – Kauno respublikinės klinikinės ligoninės moterų choro „Kanklės“ meno vadovas ir dirigentas. Atgaivinęs kolektyvą, į jį sutelkė 60–70 balsingų moterų, kurias išmokė daug įvairių kūrinių, koncertavo Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Ukrainoje, 1975 m. balandžio 26 d. choras koncertu pažymėjo savo koncertinės veiklos 30-metį, dalyvavo 1975 m. respublikinėje dainų šventėje ir radijo bei televizijos laidose, respublikiniuose konkursuose pelnė pirmųjų ir kitų prizinių vietų.

Nuo 1971 m. rudens – Kauno Politechnikos instituto studentų dainų ir šokių ansamblio „Nemunas“ chormeisteris, nuo 1975 m. – Pedagogikos ir estetinio lavinimo katedros vyr. dėstytojas ir „Nemuno“ ansamblio meno vadovas ir vyr. dirigentas – su 1987–1988 m. pertrauka (tada chormeisteris) iki 1991 m. rugpjūčio 8 d. Kolektyvą parengė 1980 ir 1985 m. respublikinėms dainų šventėms, 1990 m. Lietuvos tautinei dainų šventei, konkursuose laimėjo pirmųjų ir kitų prizinių vietų, sukūrė originalių programų – „Jaunystės daina Tėvynei“ (1985 m.), „Atgimstančiai Lietuvai“ (1989 m.) ir kt. „Nemunas“ padarė daug įrašų Lietuvos radijui, surengė per 500 koncertų Lietuvos miestuose ir miesteliuose, su pasisekimu koncertavo Rusijoje, Jugoslavijoje, Rumunijoje, Čekoslovakijoje, Danijoje.

1986–1988 m. – Kauno 35-osios vidurinės mokyklos muzikos mokytojas ir vyresniųjų klasių moksleivių mišriojo choro vadovas – parengė 1987 m. respublikinei moksleivių dainų šventei. 1990–1993 m. talkino Kauno Vinco Kudirkos vidurinei mokyklai – buvo muzikos ir etnokultūros mokytojas, dainų ir šokių ansamblio chormeisteris, rengė mokymo programas, moksleivius mokė šokti ir dainuoti.

Nuo 1994 m. talkino Druskininkų 3-osios ir 4-osios vidurinių mokyklų etnografiniams ansambliams. Nuo 1992 m. – Kauno vyrų choro „Perkūnas“ chormeisteris, 1993–1998 m. – meno vadovas ir dirigentas. Nuo 1997 m. – ir Kauno Kristaus Prisikėlimo atkurtos bažnyčios Sumos didžiojo mišriojo choro (apie 60 dalyvių) vadovas.

Nuo 1994 m. kovo 1 d. choras perėjo Lietuvos Šaulių sąjungos žinion – suteiktas centrinio kolektyvo statusas. P. Jurkonis kolektyvą papildė naujais dainininkais, parengė jį 1994 m. – I ir 1998 m. – II Pasaulio lietuvių dainų šventėms Kaune ir Vilniuje, padarė jrašų Lietuvos radijui, surengė apie 100 koncertų, dalyvavo įvairiuose kultūros renginiuose. Be kitų kūrinių, „Perkūnas“ atliko Alfonso Mikulskio tautines mišias „Už kenčiančią Lietuvą“ (aranžuotė P. Jurkonio), giedojo Kauno, Vilniaus, Šiluvos, Druskininkų ir kitose Lietuvos bažnyčiose.

P. Jurkonis buvo Anykščių rajono dainų švenčių meno vadovas ir vyr. dirigentas, Kauno miesto dainų švenčių dirigentas, 1980 ir 1985 m. respublikinių dainų švenčių ir 1990 m. Lietuvos tautinės dainų šventės dirigentas, Baltijos studentų dainų švenčių „Gaudeamus“ Rygoje (1981 ir 1991 m.), Taline (1984 m.) ir Vilniuje (1988 m.) dirigentas. Taip pat buvo studentų dainų švenčių režisierius ir meno vadovas, regioninių dainų švenčių vyr. dirigentas, meno kolektyvų konkursų žiuri narys, Kauno miesto dainų ir šokių ansamblių metodinės komisijos pirmininkas.

Spaudoje paskelbė probleminių straipsnių įvairiais muzikinės kultūros ugdymo klausimais. Savo tėviškėje Mizaruose organizuoja folkloro šventes. 1970 m. apdovanotas Liaudies švietimo pirmūno ženkleliu, o 1977 m. dirigentui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas. Išaugino dukterį Audronę – smuikininkę ir sūnų Gytį – inžinierių.

Šaltiniai

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.