Antanas Jozėnas

Antanas Jozėnas (g. 1927 m. gegužės 17 d. Kriaunų k. (Rokiškio raj.) – 2014 m. spalio 7 d.) – muzikos pedagogas ir choro dirigentas.

Biografija

1945–1950 m. vargonuoti ir diriguoti mokėsi Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokykloje (dėst. Nikodemas Martinonis). Mokydamasis vadovavo chorams Kauno valstybiniame universitete, Žemės ūkio technikume, dėstė fortepijoną Kauno aklųjų institute. 1949–1950 m. dėstė muziką ir vadovavo merginų chorui (120 dalyvių) Kauno S. Nėries vidurinėje mokykloje. 1950 m. respublikinės dainų šventės konkurse choras pelnė pirmąją vietą. 1950–1954 m. choro dirigavimą studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (doc. Antano Budriūno klasė).

1950–1965 m. choro dirigavimą ir kitas disciplinas dėstė, vadovavo stacionaro ir neakivaizdinio skyriaus chorų studijoms Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos muzikos mokykloje (technikume). Pagerėjo jaunųjų chorvedžių profesinis parengimas, susiklostė tvirtos studijinio darbo tradicijos. 1952–1971 m. Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinės meno mokyklos choro dirigavimo skyriaus vedėjas ir moksleivių choro studijos vadovas. Apie 20 metų dirbęs šioje mokykloje, padėjo tvirtus pamatus vaikų bei jaunimo chorinio dainavimo ir jaunųjų dirigentų pamainos ugdymo baruose.

Be pagrindinių studijų darbo, vyresniųjų klasių moksleivių choras išplėtojo plačią koncertinę veiklą. Daug koncertų surengė Lietuvoje, su dideliu pasisekimu koncertavo Leningrade, Maskvoje, Rygoje ir Vokietijoje (Berlyne, Erfurte, Veimare, Eizenache). Choro repertuare buvo apie 200 įvairių epochų ir stilių kūrinių. Tai Dž. Pergolezio „Stabat Mater“, A. Skarlačio „Stabat Mater“, O. Mesiano „Trys mažosios liturgijos“, J. S. Bacho, Dž. Palestrinos, K. Sen-Sanso, V. A. Mocarto ir daug lietuvių kompozitorių kūrinių. Choras įdainavo 11 plokštelių, dalyvavo radijo ir televizijos laidose, Lietuvos kompozitorių sąjungos plenumų ir suvažiavimų koncertuose, respublikinėse dainų šventėse. Jis pasižymėjo aukšta menine muzikine kultūra ir buvo geras pavyzdys Lietuvos muzikos mokyklų chorams.

1957–1972 m. A. Jozėnas dirbo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute: 1958–1960 m. – Muzikos katedros vedėjas, 1960–1972 m. – Choro dirigavimo katedros vedėjas, 1957–1972 m. – studentų choro studijos meno vadovas ir dirigavimo dėstytojas, nuo 1965 m. – docentas. Choro studijoje būdavo apie 100 būsimųjų muzikos mokytojų – chorvedžių (60 vyrų ir 40 moterų), o repertuare per 200 įvairių kūrinių. Tai Česlovo Sasnausko „Requiem“, Franco Šuberto Mišios G-dur, lietuvių kompozitorių kantatos ir dainos. Per 15 metų choras surengė kelis šimtus koncertų, 1971 m. lankėsi Vokietijoje. Iš viso parengti 305 kvalifikuoti muzikos mokytojai – chorvedžiai.

1972–1985 m. A. Jozėnas – Lietuvos valstybinės konservatorijos (muzikos akademijos) Choro dirigavimo katedros vedėjas ir studentų choro studijos vadovas, nuo 1975 m. – profesorius, iki 1995 m. dėstė choro dirigavimą. Choro studiją lankė 80-90 būsimųjų choro dirigentų, naujais kūriniais praturtėjo studijinis ir koncertinis repertuaras. Be koncertų Vilniuje, studentai dainavo Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Rygoje, Taline, Tartu ir Leningrade, dalyvavo dainų šventėse ir kituose kultūros renginiuose, radijo ir televizijos laidose.

Didelio pasisekimo susilaukdavo profesionaliai interpretuoti sudėtingi kūriniai: J. S. Bacho kantata „Magnificat“ ir Mišios h – moll (pirmą kartą atliktos Lietuvoje), M. K. Čiurlionio kantata „De profundis“, F. Šuberto „Stabat Mater“, Dž. Verdi „Requiem“, D. Kabalevskio „Requiem“, K. Orfo kantata „Carmina Buraną" ir kt.

1973–1978 m. vadovavo Lietuvos valstybinės konservatorijos kameriniam mišriajam chorui (40 dalyvių), kuris parengė nemaža įdomių kūrinių, dažnai koncertavo, padarė įrašų Lietuvos radijui ir televizijai, keletą kūrinių įdainavo į plokšteles.

A. Jozėnas per 45 pedagoginio darbo metus išugdė didelį būrį vidurinės ir aukštos kvalifikacijos choro dirigentų, kurių dalis tapo orkestrų ir operos dirigentais, kompozitoriais ir solistais. Jo dirigavimo klasę baigė Rolandas Aidukas, Dainius Puišys, Viktoras Masevičius, Algirdas Šumskis ir kiti.

1976–1992 m. buvo Lietuvos aklųjų draugijos (aklųjų ir silpnaregių sąjungos) mišriojo choro „Vilnius“ meno vadovas ir vyr. dirigentas. Choras atliko J. S. Bacho Mišias h – moll, J. Haidno Mišias B-dur ir oratoriją „Metų laikai“, Dž. Verdžio „Stabat Mater“, Dž. Rosinio „Stabat Mater“, F. Šuberto Mišias G-dur ir „Stabat Mater“, V. Belinio Mišias, S. Moniuškos II ir IV Aušros Vartų litanijas, Č. Sasnausko „Requiem“, J. Kačinsko mišias „Lietuvos Karaliaus Mindaugo garbei“, J. Juzeliūno simfoniją – oratoriją „Cantus magnificat“, T. Makačino, G. Kuprevičiaus, J. Juozapaičio, V. Bagdono, V. Švedo ir kitų autorių stambius kūrinius. Iš viso choro repertuare buvo apie 500 kūrinių, surengta arti 800 koncertų, padaryta įrašų radijui ir televizijai bei plokštelėms. Koncertuose talkino orkestrai ir solistai. Su pasisekimu koncertuota Rusijoje, Latvijoje, Baltarusijoje, Gruzijoje, Armėnijoje, Lenkijoje, Čekoslovakijoje, Vokietijoje, Kuboje, Šveicarijoje ir Danijoje. 1990 m. tarptautiniame aklųjų ir silpnaregių konkurse Minske „Vilnius" profesionalų grupėje laimėjo pirmąją vietą.

A. Jozėnas nuo 1960 m. – visų respublikinių dainų švenčių ir chorų sąskrydžių vyr. dirigentas, 1969 m. 2-osios respublikinės moksleivių meno ir sporto šventės meno vadovas ir vyr. dirigentas, 1980 ir 1985 m. respublikinių dainų švenčių meno vadovas ir vyr. dirigentas, 1990 m. Lietuvos tautinės dainų šventės vyr. dirigentas, nuo 1974 m. Baltijos studentų dainų švenčių „Gaudeamus“ vyr. dirigentas, 1978 m. „Gaudeamus-VII" Vilniuje meno vadovas ir vyr. dirigentas. 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventės Kaune ir Vilniuje dirigentas, 1997 m. Lietuvos moksleivių dainų šventės Vilniuje garbės dirigentas. 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventės Vilniuje dirigentas. Respublikinių dainų švenčių konsultantas, chorų apžiūrų ir konkursų žiuri narys ir pirmininkas, Maskvos, Leningrado, Rygos ir Lietuvos muzikos mokymo įstaigų valstybinių egzaminų komisijų pirmininkas.

Kartu su V. Krakauskaite parengė muzikos vadovėlius bendrojo lavinimo mokyklų I–IV klasėms (1960 m.), parašė mokymo priemonę „Balso lavinimo pratimai, dirbant su vaikų choru" (1970 m.), kitų metodinių darbų ir straipsnių, sudarė 14 dainų rinkinių chorams. 1965 m. dirigentui suteiktas nusipelniusio artisto, 1975 m. nusipelniusio meno veikėjo, 1985 m. liaudies artisto garbės vardai. 1986 m. apdovanotas Lietuvos valstybine premija. Sūnus Dainius Jozėnas yra pianistas, daugelio chorų koncertmeisteris.

Šaltiniai

Boleslovas Zubrickas. Pasaulio lietuvių chorvedžiai: enciklopedinis žinynas. Vilnius, 1999.