Senosios Impilties I piliakalnis

Senosios Įpilties II piliakalnis
Karo kalno vaizdas nuo pietinės papėdės
Senosios Įpilties II piliakalnis
Koordinatės	56°08′07.4″ š. pl. 21°14′13.3″ r. ilg. / 56.135389°š. pl. 21.237028°r. ilg. / 56.135389; 21.237028
Vieta	Kretingos rajonas
Seniūnija	Darbėnų seniūnija
Aukštis	14 m
Plotas	30×30 m
Priešpilis	37×34 m
Naudotas	I tūkstantmetis – XIII a.
Registro Nr.	5244 /A438P; AR526/

Senosios Įpilties II piliakalnis, vadinamas Margininkų piliakalniu, Karių kalnu, Karo kalnu (išskirtinę reikšmę turintis valstybės saugomas kultūros paminklas: unikalus kodas – 5244, senas registro kodas – A428P, senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR526) – piliakalnis šiaurės vakariniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, Senojoje Įpiltyje (Darbėnų seniūnija), Latvijos pasienyje, Šventosios kairiajame krante.

Pasiekiamas važiuojant pro Senosios Įpilties piliakalnį į šiaurę lauko keliuku, neprivažiavus naftotiekio pasukus keliuku per jį į vakarus – iš viso 2,1 km nuo Senosios Įpilties centro, už elektros linijos pasukus į mišką, į kairę pietvakarių kryptimi ir paėjus 50 m, yra dešinėje, šiaurėje, miške, tarp naftotiekio linijos ir Šventosios upės.

Piliakalnis

Įrengtas į upės slėnį įsiterpiančiame aukštumos kyšulyje. Aikštelė trikampė, pailga šiaurės – pietų kryptimi, 30 m ilgio, iki 30 m pločio šiauriniame krašte. Nuo aukštumos supiltas 30 m ilgio, 1,2 m aukščio, 12 m pločio pylimas, kurio išorinis 1,6 m aukščio šlaitas leidžiasi į priešpilį. Šlaitai vidutinio statumo, 14 m aukščio.

Priešpilio aikštelė trapecinė, orientuota šiaurės – pietų kryptimi, 37 m ilgio, nuo 34 m pločio pietiniame, iki 55 m – šiauriniame gale, kuriame supiltas lenktas 60 m ilgio, 2 m aukščio, 14,5 m pločio pylimas.

Aikštelės rytinė pusė nukasta. Piliakalnis su priešpiliu apaugę pušimis ir lazdynais.

Saugomos teritorijos plotas – 1,8 ha.

Istorija

Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu - XIII a.

Archeologinėje literatūroje pirmąkart paminėtas 1899 m., Vilniaus senienų muziejaus vedėjo Fiodoro Pokrovskio parengtame „Kauno gubernijos archeologiniame žemėlapyje“, antrąkart – Petro Tarasenkos 1928 m. išleistoje „Lietuvos archeologijos medžiagoje“.

1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu,, 1992 m. registruotas kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąraše, 1998 m. paskelbtas kultūros paminklu, 2005 m. pripažintas valstybės saugomu, o 2007 m. – išskirtinę reikšmę turinčiu kultūros paveldo objektu.

Aplinkiniai piliakalniai
	Gruobinios pilis 43 km		Apuolės piliakalnis 35 km Daukšių piliakalnis 17 km Kalvių piliakalnis 11 km
			Mosėdžio piliakalnis 21 km Laivių piliakalnis 24 km
	Rūdaičių piliakalnis 23 km	Nagarbos piliakalnis 20 km Senkų piliakalnis 21 km Kurmaičių piliakalnis 23 km	Senosios Įpilties III piliakalnis ir Senosios Įpilties piliakalnis 2 km Auksūdžio piliakalnis 6 km

Šaltiniai

1. Lietuvos piliakalniai: atlasas. – Vilnius, 2005. – T. 1. – P. 464–465
2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. – Vilnius, Mintis, 1975. – T. 2. – P. 70 (Nr. 239)
3. Фeдop Покровскiй. Археологическая карта Ковенской губернiи. – Вильна, 1899
4. Petras Tarasenka. Lietuvos archeologijos medžiaga. – Kaunas, 1928
5. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. – Vilnius, 1973. – P. 137
6. Kultūros vertybių registrtas: Įpilties, Senosios Įpilties piliakalnis vad. Karių kalnu

Nuorodos

• Lietuvos piliakalniai
• Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – B. 136. – L. 827 2016-08-07 iš Wayback Machine projekto.
• Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – B. 19. – L. 227–234 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.