Apuolės piliakalnis

Apuolės piliakalnis su gyvenviete (registro kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. A1313K, Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąrašo Nr. AR954) – piliakalnis Skuodo rajono savivaldybės teritorijoje, Apuolės kaime. Pasiekiamas iš kelio Guntinas-Barstyčiai jam kylant į aukštumą pasukus į kairę šiaurės kryptimi (yra rodyklė) ir pavažiavus 550 m – kitapus Brukio upelio.

Apuolės piliakalnio rodyklė prie kelio

Apuolės piliakalnis
Apuolės piliakalnio piliavietė
Apuolės piliakalnis
Koordinatės	56°14′47″ š. pl. 21°40′41″ r. ilg. / 56.24639°š. pl. 21.67806°r. ilg. / 56.24639; 21.67806
Vieta	Skuodo rajonas
Seniūnija	Aleksandrijos seniūnija
Aukštis	10 m
Plotas	80x80
Priešpilis	gyvenvietė
Naudotas	I tūkstantmečio pabaiga - XIII a.
Žvalgytas	1887, 1986
Tirtas	1928-1930, 1931-1932, 1996 m.
Registro Nr.	A1313K / 24505 / AR954

Piliakalnis

Piliakalnis stovi Luobos ir Brukio santakoje, apie 10 m aukščio kalvoje. Aikštelė buvo apie 80 m skersmens, bet jos šiaurinis ir vakarinis pakraščiai nugriuvo. Rytinėje pusėje supiltas 75 m ilgio ir 7,5 m aukščio pylimas, pietinėje ir iš dalies vakarinėje pusėje išlikęs 80 m ilgio ir 2 m aukščio pylimas. Į rytus nuo piliakalnio buvo įrengtas 90 x 30 m dydžio priešpilis, jo rytiniame gale yra pylimo ir griovio liekanų.

Į pietryčius nuo piliakalnio apie 12 ha plote yra papėdės gyvenvietė su 80 cm storio kultūros sluoksniu. Apie 300 m į šiaurės rytus Luobos dešiniajame krante yra Apuolės kapinynas.

Bendras piliakalnio aikštelės ir gynybinio pylimo vaizdas iš vakarų pusės

Pilies šulinio vieta

Vikiteka: Apuolės piliakalnis – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Tyrimai

1887 m. piliakalnį, kaip kuršių pilį Apulia, lokalizavo Eduardas Volteris ir J. Deringas. 1928-1930 m jį tyrinėjo E. Volteris, 1931 m. švedų archeologas , , , 1931-1932 - Vladas Nagevičius. 1986 m. tyrė Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.

Ištirtas 1561 m² plotas, atlikti aikštelės didžiojo ir mažojo pylimų pjūviai, tirtos jos rytų ir vakarų dalys. Aptikta, kad IV a.- XIII a. pylimai buvę tvirtinti 4 etapais, rasta vartų ir pastato medinių įtvirtinimo liekanų. Didžiajame pylime ištirti 8 XVI-XVII a. kapai. Aikštelėje rasta medinio šulinio vieta, lipdytosios ir žiestosios keramikos, geležinių, daugiausia skandinaviškų, strėlių antgalių, audimo staklių molinių pasvarų, geležinių darbo įrankių, žalvarinių papuošalų.

Kapinyne 1931 m. B. Nermanas ištyrė 63,3 m² plotą. Ištirti 8 degintiniai X a.- XII a. kapai, rasta antkaklių ir apyrankių fragmentų, pasaginių segių, smeigtukų, karolių bei II a.- IV a. pavienių radinių. Radinius saugo Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejus, ir Lietuvos nacionalinis muziejus.

1986 m. pievoje į šiaurės rytus nuo piliakalnio pastebėtas 20–30 cm storio jau praktiškai sunaikintas kultūrinis sluoksnis. Jo likučiai sumišę su viršutiniu žemės sluoksniu. Analogiškas kultūrinio sluoksnio būvis konstatuotas ir Brukio kairiajame krante, į pietvakarius nuo piliakalnio, aukštumos slėnyje.

1996 m. Apuolėje darytais gręžiniais nustatyta, kad į pietvakarius-pietus ir pietryčius nuo piliakalnio esančioje gyvenvietėje, daugelyje patikrintų vietų, kultūrinis sluoksnis yra praktiškai visai arimo sunaikintas. Kai kuriose vietose gręžiniais nustatyta, kad gyvenvietėje į pietus nuo piliakalnio, žemesnėse vietose kultūrinio sluoksnio likučiai vis dar siekia iki 35 cm storio. Į rytus nuo piliakalnio esančios gyvenvietės dalies kultūrinio sluoksnio gręžiniais nepavyko nustatyti.

1996 m. gegužės pradžioje darytose puikiai matyti Apuolės piliakalnio gyvenvietės ribos ir vietos, kur dar išlikęs kultūrinis sluoksnis. Tai beveik sutampa su gręžinių informacija. Piliakalnis šiuo metu yra gana gerai prižiūrimas, tik aikštelės vaizdą ir kultūrinį sluoksnį šiek tiek žaloja piliakalnio aikštelės šiaurinėje dalyje esanti duobė, kuri atsirado audrai išvertus ąžuolą. Duobės sienelėse matomas apie 15 cm kultūrinis sluoksnis, kuriame gausu sudegusių grūdų.

Istorija

Apuolė – anksčiausiai rašytiniuose šaltiniuose paminėta gyvenvietė dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijoje. 853 m. „Šv. Ancharijaus gyvenimas“ rašoma, kad Švedijos karalius Olafas su savo 7000 karių kariauna puolė Apuliją. Apgultis tęsėsi 8 dienas. Švedai jau buvo beprarandantys viltį laimėti, kai apuoliškiai pasiūlė didelę išpirką ir susitarė su švedais, kad tie atsitrauks. Kronikoje rašoma, kad Apuolę tada gynė 15000 kuršių. Anot istorikų, šis skaičius gerokai išpūstas, nes ant Apuolės piliakalnio tiek gynėjų sutilpti negalėjo.

1253 m., Apuolės vardas Appule, Ampule vėl minimas kaip dalybų objektas tarp Kuršo vyskupo ir Livonijos ordino. Nuo 2004 m. rugpjūčio priešpaskutinį savaitgalį piliakalnyje vyksta festivalis „Apuolė 854“.

Kasmet ant Apuolės piliakalnio rengiamas Baltijos jūros regiono senovės genčių karybos ir amatų festivalis „Apuolė 854"

Aplinkiniai piliakalniai
	Durbė 42 km Gruobinia 44 km Užluobės piliakalnis 5 km	Krievukalns 28 km	Ritinės piliakalnis 33 km Griežės piliakalnis 44 km
	Puodkalių piliakalnis 11 km Kubiliškės piliakalnis 12 km		Jedžiotų piliakalnis 6 km Vadagių piliakalnis 29 km
	Mosėdžio piliakalnis 14 km Įpilties piliakalnis 35 km	Laivių piliakalnis 22 km Gintališkės piliakalnis 27 km	Mikytų piliakalnis 18 km Gegrėnų piliakalnis 27 km

Šaltiniai

1. Gintautas Zabiela. Apuolės piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. 683 psl.
2. Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. t.2 p. 31 (33).

• Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, V., 1973, p. 170

Nuorodos

• Lietuvos piliakalnių atlasas 2016-04-04 iš Wayback Machine projekto.
• Lietuvos piliakalniai