Luoba (upė)

Luoba
Luoba netoli Skuodo prie kelio link Ylakių
Ilgis	52,2 km
Baseino plotas	353,9 km²
Vidutinis debitas	3,93 m³/s
Ištakos	Luobos kaimas
Žiotys	Bartuva
Šalys	Lietuva
Vikiteka	Luoba

Luoba – upė šiaurės vakarų Lietuvoje, Mažeikių ir Skuodo rajonų teritorijoje; Bartuvos dešinysis intakas. Ištakos į pietus nuo Luobos kaimo, prie Ivoniškės tarp Sedos ir Puokės. Teka šiaurės vakarų, vakarų kryptimi. Skuodo šiaurės rytuose įteka į Bartuvą (50 km nuo jos žiočių).

Vidutinis upės nuolydis – 192 cm/km. Upės vidutinis debitas: aukščiau Gaivenio – 0,6 m³/s, žemiau Pragulbos – 1,6 m³/s, žemiau Šatos – 3,12 m³/s, žiotyse – 3,93 m³/s. Įeina į Apuolės valstybinį kraštovaizdžio draustinį.

Luoba ties Užluobės Lurdu (priekyje, prie vingio)

Brasta Knežėje, prie buvusio vandens malūno

Vertingiausia žuvis – margasis upėtakis. Užluobės kaime Luobos upės pakrantėje tarpukario metais pastatyta koplytėlė „Lurdas“.

Intakai

• kairieji: (4,8 km), (11,4 km), Ašoklis (11,6 km), (12,8 km), Brukis (3,3 km), Šata (31,2 km), (6 km), Rūšupė;
• dešinieji: (7,7 km), (5,6 km), Išraitas (10,2 km), Guntinas (19,3 km).

Gyvenvietės

Ivoniškė, Luoba, Gailaičiai, Paluobė, Kadžiai, Šulpetriai, Erkšva, Knežė (iki 1910 m. buvo vandens malūnas), Šarkė (Apuolės piliakalnis), Daujotai (Šarkės dvaras), Skuodas.

Pavadinimas

Upėvardis siejamas su žodžiais luobas, luoba ir latv. luobs („medžio žievė, lupenos, karna“). Pirminė šaknies *lub- (ide. *leub-, leubh-) reikšmė susijusi su lupimu, plėšimu.

Šaltiniai

1. Algirdas Rainys. Luoba 1. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. // psl. 665
2. Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius: Mokslas, 1981. // psl. 199