Salaridai

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Salaridai (pers. سالاریان) dar vadinami Musafiridai, Langaridai – valdovų dinastija, kilusi iš Gilano regiono (ten valdė IX a.-XI a.) ir valdžiusi istoriniame Irano Azerbaidžano 942–979 m.

سالاریان Salaridai
Buvusi valstybė
← 942 – 1062 →
Location of Salaridų valstybė
Sostinė	(IX a.-1062), Ardebilis (941-983),
Valdymo forma	Emyratas
Era	Viduramžiai
- Dinastijos pradžia Tarome	942 m., 942
- Dinastijos pabaiga	1062 m.

Salaridų valstybės šiaurėje klestėjo Širvanšachų valstybė, o vakaruose – Bagratidų Armėnija ir Vaspurakano karalystė, pietuose – Bujidai.

Kilmė

Salaridai kilo iš Gilano regiono Kaspijos jūros pietvakarinėje pakrantėje. Ten jie IX a. II pusėje įsitvirtino Šamirano mieste (netoli dab. Zandžano) ir turėjo artimus ryšius su , valdžiusiais piečiau. Jų valdomas regionas buvo .

Ekspansija

Valdant salaridui , maža Salaridų valstybėlė ėmė kreipti dėmesį į suirutės krečiamą Azerbaidžano regioną, kuris po Sadžidų valdymo buvo patekęs į chaosą. 941 m. Muchamadas buvo nužudytas savo šeimos, bet jo sūnus tais pačiais metais užėmė tuometinę Azerbaidžano sostinę Ardebilį. Tokiu būdu jis užvaldė visas seniau Sadžidų turėtas sritis, įskaitant . Tai buvo Salaridų ekspansijos viršūnė.

Marzubanui mirus 957 m. įpėdiniu jis paliko savo brolį Vahsudaną. Tačiau kareiviai jo nepripažino ir į sostą buvo pasodintas Marzubano sūnus Justanas. Jo brolis Ibrahimas tapo Dvino valdytoju, o Vahsudanas liko valdyti tėvonijoje Gilane.

Apie 960 m. prasidėjo įpėdinystės karas tarp Vahsudano, jo sūnaus Ismailo ir Marzubano vaikų. Karo metu Justanas buvo nužudytas, tačiau jo broliui Ibrahimui 968 m. su Bujidų pagalba pavyko nugalėti dėdę ir atkurti taiką, taip pat laikinai pavergti Širvaną.

Sunykimas

971 m., baigiantis Ibrahimo valdymui, prasidėjo Salaridų nykimas. Pirmiausia iš jų buvo atimtas Gandžos miestas (o vėliau visas Aranas), kur įsitvirtino Šadadidai. 979 m. Ibrahimas buvo įkalintas, o 983 m. mirė. Po jo įkalinimo nauja Azerbaidžano dinastija, kilusi iš Tebrizo – Ravadidai – užvaldė visą Pietinį Azerbaidžaną, 984 m. galutinai pabaigdami jų valdymą.

982 m. dinastijos atšaka laikinai valdė Dviną, bet greitai jį prarado.

Ilgiausiai kita dinastijos atšaka išsilaikė Salaridų tėvonijoje, Gilane. Jie sugebėjo priešintis Gaznevidams iki 1036 m. Susikūrus Seldžiukų sultonatui, jie kurį laiką valdė kaip vasalai, o apie 1062 m. galutinai nunyko.

Valdovų sąrašas

Azerbaidžano istorija
Senovės Persijos istorija
Albanija (Aršakidai > Mihranidai)
Rašidunai > Omejadai > Abasidai
Derbentas, Širvanas, Aranas (Šadadidai),
Sadžidai > Salaridai > Ravadidai
Seldžiukai > Eldegizidai > Chorezmidai
Ilchanidai > > Timūridai
Kara Kojunlu > Ak Kojunlu > Safavidai
(XVIII a.):
Širvanas, , Karabachas, , , , , , ,
Rusijos imperija
Azerbaidžano Demokratinė Respublika
Užkaukazės TFSR > Azerbaidžano TSR
Azerbaidžano Respublika

• Nežinomi valdovai nuo IX a. Šamirano mieste
• (??-941)
• (941–957)
• Justan bin Marzuban (957-apie 960)
• Ismail bin Vahsudan (apie 960–962)
• Ibrahim bin Marzuban (962–966)
• Nuh bin Vahsudan (966–968)
• Ibrahim bin Marzuban (968–979)(antrą kartą)
• Marzuban bin Isma’il (979–984)

Atšakos:

• Abu’l-Hajja' (Ibrahim bin Marzuban sūnus) (apie 984 valdė Dviną)
• Šamirano (Tarumo) valdytojai po 968 m.
  • Nuh bin Vahsudan (968–989)
  • Bujidų valdymas
  • Ibrahim bin Marzuban (997-???), Ismail anūkas
  • Justan bin Ibrahim (apie 1046)
  • Musafir (apie 1062)