Vaspurakano karalystė (arm. Վասպուրականի թագավորություն, Vaspurakani t'agavorut'yun) – feodalinė armėnų valstybė, X–XI a. egzistavusi Armėnijos kalnyno pietinėje dalyje, istoriniame Vaspurakano regione (dab. Turkijos dalis).
Վասպուրականի թագավորություն Vaspurakano karalystė | ||||
Armėnijos karalystės dalis | ||||
| ||||
Vaspurakanas tarp kitų valstybių | ||||
Sostinė | Vanas | |||
Valdymo forma | monarchija | |||
Era | Viduramžiai | |||
- Įkurtas | 908 m., 908 | |||
- Panaikino Rusija | 1021 m. | |||
Raida
Vaspurakanas buvo svarbus Armėnijos kalnyno politinis darinys, įteisintas kaip viena iš Armėnijos karalystės provincijų. Po karalystės žlugimo, regione konkuravo kelios įtakingos armėnų giminės, tarp kurių buvo ir (arm. Արծրունիներ, Atsruniner). Pastarieji, pradėję nuo nedidelės tėvonijos miesto apylinkėse, iki VIII a. ilgainiui užvaldė milžiniškas teritorijas tarp Vano ir Urmijos ežerų, iki pat Ararato kalno šiaurėje. IX a. ši giminė aktyviai dalyvavo armėnų išsivadavimo iš Arminijos emyrato judėjime ir Armėnijos karalystės kūrime. Nors Arcruniai konkuravo su Bagratuniais, ilgainiui pripažino šios karalių dinastijos viešpatavimą bei siuzerenitetą.
Tačiau Armėniją valdant karaliui , įtampa tarp Arcrunių ir centrinės valdžios augo. Vaspurakano kunigaikščiai buvo nepatenkinti, kuomet iš jų buvo atimta Nachičevanės teritorija. Kuomet prasidėjo karas tarp Armėnijos ir musulmonų Sadžidų, jie sudarė sąjungą su pastaraisiais. Už tai Vaspurakano kunigaikštis 908 m. iš Kalifato gavo karaliaus karūną ir įkūrė atskirą Vaspurakano karalystę.
Po to, kai su Vaspurakano pagalba musulmonai nugalėjo ir nukankino Smbatą I, Vaspurakanas pasigailėjo ir naujai susivienijo su Armėnija, tapdamas jos sudėtine karalyste. Ši situacija tęsėsi iki XI a. pradžios. Tuo metu karalystė buvo viena iš turtingiausių Armėnijos dalių. Joje, su ~40 tūkst. kvadratinių km teritorija, gyveno apie 1 mln. gyventojų, čia buvo 4 tūkst. kaimų ir 10 didelių miestų, 72 tvirtovės ir 115 vienuolynų.
XI a. pradžioje karalystė patyrė labai agresyvius tiurkų klajoklių puolimus. Šie klajokliai migravo iš rytų ir buvo pirmoji tiurkų banga, ėjusi prieš Seldžiukų invaziją. Tuometinis valdovas nebegalėjo apsiginti pats, todėl paprašė pagalbos iš gretimos Bizantijos imperijos. 1021 m. karalystė prijungta prie Bizantijos ir paversta .
Valdovai
Armėnijos istorija |
Senovės Armėnija |
Omejadų kalifatas (Arminijos em.) |
Armėnijos karalystė (Bagratuniai) |
Vaspurakano, , , Siuniko, Chačeno, , , valstybės |
Seldžiukų imperija: |
, Šadadidai, Saltukidai, , , , emyratai, |
Gruzijos karalystė () |
Ilchanatas > Kara Kojunlu > Ak Kojunlu |
Osmanų imperija, Safavidų imperija |
(Armėnų žudynės, ) |
Rusijos imperija () |
Armėnijos Demokratinė Respublika |
(Armėnijos SSR) |
Armėnijos Respublika |
- 908-943
- 943–953
- 953–972
- 972–983
- 983–1003
- 1003–1021
Taip pat skaitykite
Nuorodos
- Hovannisian, Richard G., ed. (2000), Armenian Van/Vaspurakan , Historic Armenian Cities and Provinces , Costa Mesa, California: Mazda Publishers , OCLC 44774992
- Der Nersessian, Sirarpie. Armenia and the Byzantine Empire: a Brief Study of Armenian Art and Civilization. Cambridge: Harvard University Press. 1947.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris