Padovinio piliakalnis

Padovinio piliakalnis
Padovinio piliakalnis
Koordinatės	54°30′34.3″ š. pl. 23°26′37.6″ r. ilg. / 54.509528°š. pl. 23.443778°r. ilg. / 54.509528; 23.443778
Vieta	Marijampolės savivaldybė
Seniūnija	Liudvinavo seniūnija
Aukštis	511 m
Plotas	120x60
Naudotas	I tūkstantmetis – II tūkstantmečio pradžia
Žvalgytas	1954, 1962
Registro Nr.	A237KP / 22983: 5094, 22984 / AR338 /

Padovinio piliakalnis su gyvenviete (valstybės saugomas paminklas: unikalūs kodai: komplekso – 22983, piliakalnio – 5094, gyvenvietės – 22984; seni registro kodai: komplekso – A237KP, piliakalnio – A237K1P, gyvenvietės – A237K2P; senas kultūros paminklų sąrašo Nr. AR338) – piliakalnis ir papėdės gyvenvietė centrinėje Marijampolės savivaldybės teritorijos dalyje, į šiaurės vakarus nuo Padovinio (Liudvinavo seniūnija).

Pasiekiamas plentu Marijampolė – Padovinys prieš pat kelio atsišakojimą į Vaitiškius pasukus į kairę šiaurėn ir pavažiavus 300 m – yra kairėje, vakaruose.

Istorija

Piliakalnis žinomas nuo seno. Padavimai pasakoja, kad jame paslėpti senovės ginklai ir brangenybės, kad iš piliakalnio naktimis išeina ir pievoje klaidžioja dvi ugnelės. 1908 m. piliakalnį mini kunigas, istorikas Jonas Totoraitis. 1935 m. Valstybės archeologijos komisija surinko apie piliakalnį medžiagą ir įpareigojo žemės savininką Juozą Grinių jį saugoti.

1972 m. paskelbtas respublikinės reikšmės archeologijos paminklu AR338. 1997 m. piliakalnis su gyvenviete įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registro archeologinių vietų sąrašą kaip kultūros vertybių kompleksas A237K, kuris 1998 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 612 paskelbtas kultūros paminklu A237KP, o 2005 m. pripažintas valstybės saugomu paminklu.

Piliakalnis su gyvenviete datuojami I tūkstantmečiu – II tūkstantmečio pradžia.

Aplinkiniai piliakalniai
	Meškučių piliakalnis 8 km	Griešių piliakalnis 23 km	Šakališkių piliakalnis 16 km
	Kumelionių piliakalnis 7,5 km		Varnupių piliakalnis 6 km
	Tarašiškių piliakalnis 6 km Liudvinavo piliakalnis 7 km	Būriškių piliakalnis 9 km	Bambininkų piliakalnis 13 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Piliakalnis su gyvenviete

Archeologinį kompleksą sudaro piliakalnis ir papėdės gyvenvietė. Paminklo teritorijos plotas – 33500 m². Šiaurėje ir rytų pusėje ją juosia bevardis Dovinės upelio intakas, o vakaruose ir pietuose ji ribojasi su dirbamais laukais. Piliakalnis stūkso aukščiausioje, pietvakarinėje dalyje, o nuo jo į vakarus, šiaurę ir rytus plyti gyvenvietės teritorija. Jos centrine dalimi, piliakalnio rytine ir šiaurine papėde praeina lauko kelias.

Piliakalnis

Piliakalnis 120 m ilgio šiaurės rytų - pietvakarių kryptimi ir iki 60 m pločio, įrengtas atskiroje kalvoje. Šiaurės rytinė jo dalis aukštesnė, 9-11 m aukščio šlaitais, kurie viršutinėje dalyje statūs. Aikštelė ovali, pailga šiaurės rytų – pietvakarių kryptimi, 27x22 m dydžio. Jos pietvakarių krašte supiltas 1 m aukščio, 12 m pločio pylimas. Piliakalnio pietvakarių dalyje, 3 m žemiau aikštelės yra terasa. Ji 30 m ilgio, 30 m pločio ir 56 m aukščio, nuolaidesniais nei likusios piliakalnio dalies šlaitais. Šiaurės rytų gale pastebimi čia buvusio pylimo pėdsakai. 6 m aukštyje nuo kalvos papėdės visą piliakalnį juosė 1-4 m pločio terasa, kurios šiaurinė ir šiaurės vakarinė dalys sunaikintos.

Piliakalnis apardytas arimų, aikštelės kraštuose iškastų apkasų, dabar dirvonuoja.

Papėdės gyvenvietė

Piliakalnio šiaurės, vakarų ir rytų papėdėje yra senovės gyvenvietė. Ji apima 2 ha plotą. Šiandien tai dirvonuojantys, palyginti lygūs laukai.

Tyrimai

1954 ir 1962 m. piliakalnį žvalgė Lietuvos mokslo akademijos Istorijos institutas. Piliakalnyje rasta sidabrinė lankinė segė, žalvarinė sagtis, du moliniai verpstukai, lygios, brūkšniuotos ir grublėtos keramikos, o papėdės gyvenvietės teritorijoje – lygios, brūkšniuotos ir grublėtos keramikos šukių.

Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.

Šaltiniai

1. Jonas Totoraitis. Senovės liekanos ir lietuvių mitologiški atminimai. – Lietuvių tauta, t. 1. Vilnius, 1908, p. 183.
2. Valstybės archeologijos komisijos medžiaga. – Kultūros paveldo centro paveldosaugos biblioteka, f. 1, ap. 1, b. 30, l. 122-126.
3. Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. Vilnius, 1973, p. 122.
4. Valstybės žinios. 1998, vasario 7, Nr. 14.
5. Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių paskelbimo kultūros paminklais, 1998-05-19.
6. Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis, 2005-04-29.
7. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, t. 2. Vilnius: Mintis, 1975, t. 2 p. 120, Nr. 500.

• A. Kaminski. Materiały do bibliografii archeologicznej Jaćwieży od I do XIII w. – Materiały Starożytne, t. 1. Warszawa, 1956, str. 237.
• Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius, 1997, p. 104-105.
• Lietuvos piliakalniai. Atlasas, t. 2 (sud. Zenonas Baubonis, Gintautas Zabiela). Vilnius, 2005.

Nuorodos

• Sąrašas:Lietuvos piliakalniai
• Lietuvos piliakalniai. Padovinys
• Valstybės archeologijos komisijos medžiaga 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
• Kultūros vertybių registras: Padovinio piliaklanis su gyvenviete
• Kultūros vertybių registras: Padovinio piliaklanio su gyvenviete piliakalnis
• Kultūros vertybių registras: Padovinio piliaklanio su gyvenviete gyvenvietė