Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Muzika Lietuvoje turi ilgas tradicijas.

Lietuvos kultūra

Liaudies kultūra

Kultūros istorija

Modernioji kultūra

Infolentelė: • • redaguoti

Lietuvių liaudies muzika

Pagrindinis straipsnis – Lietuvių liaudies muzika.

Senoji lietuvių liaudies muzika - archajiška, apeiginės paskirties - iš pagoniškosios perėjusi į krikščioniškąją. Dainos - pagrindinis muzikinės kultūros paveldas, o ypač - tik Lietuvos šiaurrytinėje dalyje gyvuojančios sutartinės. Lietuvių liaudies dainos ypatingos tuo, kad dauguma jų yra apeiginės paskirties. Dainos skirstomos pagal gyvuojančius regionus ir dainų tekstų dialektą.

Lietuvos chorų muzika

Dainavimas Lietuvoje turi gilias tradicijas, einančias nuo sutartinių, kaimo vakarojimų laikų. Europoje XIX a. prasidėjus chorų sąjūdžiui, jis greitai išplito Lietuvoje. Chorai tarpukario Lietuvoje kūrėsi tiek mokymo įstaigose, tiek ir prie valstybinių įstaigų ar visuomenės organizacijų - pvz., Šaulių choras. Chorų sąskrydžiai, festivaliai, dažniasiai organizuojami pačių , išsirituliojo į fenomenalų pasaulio kultūros reiškinį - Dainų šventes, sutraukiančias tūkstančius atlikėjų bei žiūrovų. Chorai sovietmečiu padėjo išsaugoti tautinę kultūrą ir dvasią, kurią palaikė patriotinės dainos - „“ ir kt.

Lietuvos klasikinė ir šiuolaikinė modernioji muzika

Taip pat žiūrėkite: Lietuvos kompozitorių sąrašas

Lietuvos klasikinės muzikos užuomazga - Valdovų rūmuose renesanso laikotarpiu atlikinėti kūriniai. Plėtojantis muzikinei raiškai ir populiarėjant muzikavimui dvaruose bei atsiradus muzikos mokymui mokyklose XIX a., susipažįstant su klasikų kūryba Lietuvoje radosi ne tik talentingų, pasaulinio garso atlikėjų - Jaša Cheifecas, bet ir Varšuvoje ar Vokietijos konservatorijose išsilavinimą gavusių talentingų kompozitorių: Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Mikas Petrauskas, Juozas Naujalis, Stasys Šimkus. Jų tradiciją, kūrybos stilių perėmė bei plėtojo pokaryje iškilę Julius Juzeliūnas, Vytautas Barkauskas, Osvaldas Balakauskas, Feliksas Bajoras, Bronius Kutavičius. Jie savo kūryboje sėkmingai derino tautiškas dermes bei harmonijas su modernistiniu stiliumi. Minimalistinę muzikos pakraipą plėtojo Mindaugas Urbaitis, Onutė Narbutaitė, Faustas Latėnas, Vidmantas Bartulis, Algirdas Martinaitis, Rytis Mažulis, Ričardas Kabelis, , Šarūnas Nakas, Gintaras Sodeika, .

Lietuvos estradinė muzika

Pagrindinis straipsnis – Lietuvos estradinė muzika.

Lietuvos estradinė muzika - lengvosios muzikos atšaka, susiformavusi XX a. pradžioje, sekant vakarų valstybių restoranų, kavinių, kabaretų pramoginių muzikinių programų mada. Tarpukario Lietuvoje žinomiausiais jos atlikėjais buvo Kauno kavinių maestro Danielius Dolskis bei iš jo žvaigždės laurus perėmęs Antanas Šabaniauskas. Estradinė muzika Lietuvoje suklestėjo savo koncertine forma XX a. septintajame dešimtmetyje. Pasižymėjo valdžios išlaikomi vokaliniai instrumentiniai ansambliai "Estradinės melodijos", "Nerija", saviveikliniai - "Gintarėliai", "Kertukai" bei kt. Jos plėtrą ir populiarumą stimuliavo ne tik televizijos atsiradimas, bet ir populiarus konkursas - "Vilniaus bokštai". Gilų pėdsaką paliko atlikėjas bardas Vytautas Kernagis. Atgimimas Lietuvoje pažadino naują patriotinės bei folkloru grįstos estradinės muzikos bangą. Susikūrus laisvai rinkai estradinė muzika komercializavosi ir tapo, daugeliu atvejų, privačia veikla, stimuliuojama radijo bei televizijos stočių bei pasilinksminimo įstaigų - klubų, restoranų, kavinių. Valstybė išlaiko tik kai kuriuos dūdų orkestrus, kurių repertuare įvairių progų metu atliekamos estradinės melodijos.

Džiazas Lietuvoje

Tarpukario Lietuvos spaudoje ne kartą mirgėjo žodis džiazas, tačiau manoma, tai nebuvo džiazo muzika, tačiau taip buvo vadinamos grupės, atliekančios populiarių šlagerių ir klasikinių kūrinių ištraukas. Deja, tam įrodyti ar paneigti neliko jokių patikimų įrašų.

Tarp žymiausių atlikėjų- pūtikai Petras Vyšniauskas, , solistė Neda Malūnavičiūtė. Daug žiūrovų sutraukia tarptautiniai Birštono, Kauno, Klaipėdos pilies ir Vilniaus džiazo festivaliai.

Televiziniai muzikiniai projektai

Švietimas

Lietuvoje veikia platus tinklas. Yra aukštosios mokyklos (pvz., Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir kitos papildomo ugdymo mokyklos, kuriose mokoma muzikos (pvz., meno mokyklose).

Nuorodos

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus 2014-01-02 iš Wayback Machine projekto.
Chorų žinios 2011-02-15 iš Wayback Machine projekto.
Muzikos tradicija ir modernumas

Šis straipsnis apie Lietuvą yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Šis straipsnis apie muziką yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.