Bardas

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Bardas – senovės keltų genčių dainius.

Pritardami sau muzikos instrumentais bardai savo poeziją Galijos, Velso, Airijos ir Škotijos kunigaikščių dvaruose. Viduramžiais jie tapo poetais profesionalais ir sudarė atskirą luomą.

Dabar bardais dažnai vadinami dainuojamosios poezijos atlikėjai. Lietuvoje titulo bardas atitikmuo yra dainius. Tai žmogus, kuriantis savo bendravimą su socialine aplinka muzikos ir žodžio galių subendrinimu. Bardas/Dainius Lietuvių/baltų gentyse turėjo eilę socialinių paskirčių: bardai būdavo jungiančiąja informacine grandimi tarp senųjų baltų šventikų ir bendruomenės, bardai buvo švenčių kūrėjai ir jų įprasmintojai. Vėlgi, senolis, sugebantis dainomis bendrauti su keliomis kartomis jaunesniais asmenimis pagarbiai buvo vadinamas dainiumi/bardu. Bardas/Dainius privalėjo turėti talentą muzikos skambėjime įtaigiai perduoti prasmingą žinią.

Dainuojamoji poezija – besiformuojanti Lietuvoje muzikinės kultūros sritis. Jos pradininkai ir pasekėjai akcentuoja žodžio galios svarbą dainoje, tačiau muzikine prasme dainuojamosios poezijos žanro suvokimas ir įprasminimas kol kas yra padrikas. Dainuojamajai poezijai priskiriami ir liaudies kūrinių aranžuotės, ir dainos išgarsėjusių poetų tekstais, ir kabaretinių spektaklių kompozicijos ir džiazo liberalumas ir įvairių tautų folklorinių skambesių perpinimas.

Bardo/dainiaus statusas ir atitinkamas kurybinis fondas šiuo metu dar neturi jokios klasifikacinės pozicijos Lietuvos Respublikos kultūros puoselėjimo programose.