Kauno įgulos maištas

Kauno įgulos maištas
Data 1920 m. vasario 21 d. – 1920 m. vasario 23 d. Vieta Kaunas, Lietuva Rezultatas maištas numalšintas
Konflikto šalys
maištininkai	Lietuva
Vadovai ir kariniai vadai
Petras Mickeliūnas	Antanas Merkys Pranas Liatukas Kazys Ladiga Stasys Nastopka
Nuostoliai
1 žuvo 1 sužeistas	Samuelis Harisas †

Kauno įgulos maištas – 1920 m. vasario 21-23 d. vykęs Lietuvos kariuomenės Kauno įgulos maištas.

Pagrindinės maišto priežastys buvo nepakankamas kariuomenės dalinių aprūpinimas, drausmės trūkumas, dėl kurių kalti buvo kariuomenės vadai, bei rinkimų į Steigiamąjį Seimą įstatymas, pagal kurį kariams buvo draudžiama dalyvauti 1920 m. rinkimuose, nors būti renkamiems buvo leidžiama. Taip pat pažymėtina, jog paskutinėmis dienomis prieš sukilimą dalinių apylinkėse rastos išmėtytos proklamacijos.

Eiga

Vasario 21 d.

Vasario 21 d. Kauno miesto komendantas Generaliniam štabui perdavė žinią apie kitą dieną kareivių rengiamą ginkluotą sukilimą. Vyriausiasis kariuomenės vadas generolas Pranas Liatukas skubiai sušaukė slaptą įgulos dalių vadų susitikimą, kuriame vadai pasiskundė prastu dalinių aprūpinimu maistu. Sukilimo galimybę patvirtino visų dalinių vadai, išskyrus artilerijos pulko ir jo 2-ojo atsargos bataliono, tačiau bruzdėjimas ir būriavimasis vakare pastebėtas ir juose. Susirinkimo metu autobataliono vadui vyr. ltn. Sergejui Fanstiliui pavesta maišto malšinimui paruošti Kauno karo mokykloje buvusius du šarvuotus automobilius. Vakare žinios apie maištą ir rytojaus dieną vyksiantį ginkluotą mitingą prie soboro jau sklandė tiek kareivių, tiek civilių miesto gyventojų gretose.

21 val. atsargos bataliono patalpose prasidėjo įvairių dalinių karių susitikimas, patekimas į patalpas buvo saugomas sargybos, sudarytos iš atsargos bataliono kulkosvaidžių komandos kareivių. Šie kareiviai buvo ginkluoti anksčiau iš sandėlio atimtais šaunamaisiais ginklais, nors vėliau susitikimą pavyko išsklaidyti lojalioms pajėgoms. Autobataliono kariai taip pat apsiginklavo iš sandėlio atimtais šautuvais. Vakare prie Aukštųjų Šančių būrys maištininkų apšaudė ir sulaikė kuro parvežti važiuojantį kariuomenės sunkvežimį.

Pernakt ruoštasi kovai su maištininkais. Aštuntasis pėstininkų Kauno Kunigaikščio Vaidoto pulkas pastatė sargybą plente Šančiai–Panemunė. Siekiant atkirsti maištaujančius dalinius, ant Panemunės tilto pastatyta užtvara. Karo mokykloje vyriausiojo karo vado įsakymu budėjimui dislokuota dvylika kulkosvaidininkų su dviem kulkosvaidžiais, kareiviams išduoti šoviniai, parengti šarvuočiai. Įgulos viršininko įsakymu kareiviai saugojo prezidento Antano Smetonos butą, valstybinį banką, elektrinę, telefono–telegrafo stotį bei kalėjimą.

Vasario 22 d.

Vasario 22 d. ryte, 7:30, Kauno miesto komendantūros kareiviai atvyko į Pirmojo raitelių pulko būstinę, grasindami ragino drauge eiti prie soboro. Komendantūros kareiviai buvo ginkluoti šautuvais, rankinėmis granatomis ir dviem kulkosvaidžiais. Raiteliai teturėjo mažai šovinių, tad buvo planuojama apiplėšti amunicijos sandėlį, tačiau karininkai kareivius sugebėjo perkalbėti. Vengdamas konflikto, raitelių pulkininkas Pranas Jackevičius išdavė kareiviams po 10 šovinių ir išleido juos paskui komendantūros kareivius. Atvykęs Kauno miesto komendantas kapitonas Juozas Mikuckis nesėkmingai bandė atkalbėti komendantūros karius nuo maišto. Maištininkai apie 8 val. kartu su orkestru atvyko prie soboro. Čia su jais susitiko ir valandą kalbėjosi generolas P. Liatukas, išklausęs maištininkų reikalavimus ir pažadėjęs juos patenkinti. Maištininkai reikalavo mitybos pagerinimo, paleidžiamų kareivių aprūpinimo žeme bei pašalpų šeimynoms. Pažymėta, kad reikalavimai tarp karių buvo platinami ant padaugintų lapelių. Susitikime dalyvavę kareiviai tebereiškė nepasitenkinimą, tačiau grįžo į kareivines, grąžino ginklus ir išsiskirstė po miestą. Panemunės daliniai ginkluoti traukė Kauno pusėn.

Panemunėje ir Šančiuose apie 9 val. ryto prasidėjo bruzdėjimai. 1, 7 ir 8 baterijų kareiviai reikalavo išduoti ginklus, rengėsi eiti miesto pusėn. Apie 10 val. artilerijos pulko rajone atsirado nematytų žmonių, kalbančių vien rusiškai ir skatinančių sukilti prieš karininkus. Apie 10:30 prasidėjo karininkų suėmimai, savo bute įkalintas artilerijos pulko vadas bei kiti pulko karininkai. Apie 300 atsargos bataliono kareivių ginkluoti patraukė į Kauną, išvaikė ant Panemunės tilto buvusią 8-ojo pėstininkų pulko užtvarą, tačiau prasidėjus apšaudymui grįžo atgal į Panemunę. Artilerijos pulke sudarytas maištininkų komitetas, į kurį pateko 8 baterijos fejerverkeris Petras Mickeliūnas, štabo ūkvedys Vizgirdas (nemokantis lietuvių kalbos), štabo kalvis, neįvardintas žydų tautybės asmuo ir 7-os baterijos ūkvedys Ivaškevičia. Komiteto įsakymais buvo suiminėjami karininkai.

Apie 12 val. į Panemunės įgulą kalbėtis su 2-ojo atsargos bataliono kareiviais atvykęs P. Liatukas buvo maištininkų suimtas ir įkalintas daboklėje. Apie 14 val. atsargos bataliono kulkosvaidžių komandos viršininkas vyr. leitenantas Astupėnas atkalbėjo karius nuo bruzdėjimo siūlydamas derėtis. Kareiviai sutiko ir nuvedė Astupėną bei P. Liatuką į maištininkų komitetą, kur P. Liatukas pareiškė, jog būdamas suimtas jis nebesąs kariuomenės vadas, todėl negalįs derėtis.

Suėmus vyriausiąjį kariuomenės vadą įtampa išaugo. Majoras Julius Čaplikas iš Kauno išsiuntė du šarvuočius, laisvoms kuopoms įsakyta užimti pozicijas prieš Panemunę, palei Nemuną. Kariuomenės pajėgos įsitvirtino abipus tilto, stengtasi užkirsti kelią maištininkams patekti į Kauną. Maištininkai rengdamiesi gynybai išstatė du kulkosvaidžius bei artilerijos pabūklą. Gauta žinių, kad maištininkai ruošiasi vakare užpulti Šančius, savo pusėn patraukti Šančių įgulą sudarančius 8-ąjį pėstininkų pulką ir 6-to pulko pirmąjį batalioną, bei prasiveržti į Kauną.

Apie 15 val. į Šančių įgulą atvyko Krašto apsaugos ministro padėjėjas Antanas Merkys ir pulkininkas Kleščinskis. Pokalbyje su 8-ojo pėstininkų pulko vadu sutarta pulti Panemunės kareivines, tačiau rengti puolimą Nemuno ledu be priedangos buvo pernelyg rizikinga. A. Merkys susiskambino su artilerijos pulke įsitvirtinusiu sukilėlių komitetu, išklausęs atmetė jų reikalavimus bei įsakė paleisti suimtus karininkus ir atstatyti tvarką. Komitetui atsisakius reikalavimus vykdyti, A. Merkys įsakė 8-ojo pėstininkų pulko vadui pradėti karinius veiksmus. 6-ojo pulko pirmo bataliono vado inicijuotos derybos su sukilėlių komitetu taip pat žlugo. Sukilėliai Panemunėje atidengė artilerijos, kulkosvaidžių ir šautuvų ugnį, į kurią ugnimi atsakė Šančių įgula. Apie 16 val. į Šančius šarvuočiu atvyko kapitonas Vyšniauskas. Tarp įgulos kareivių buvo kilęs judėjimas Vyšniauską suimti, tačiau suėmimo pavyko išvengti. Šarvuotis buvo pasiųstas į Panemunę, tačiau ant tilto sugedus kulkosvaidžiams jis buvo atitrauktas atgal. Pakaitai vakare buvo atsiųstas kitas šarvuotis, tačiau abi pusės nesiveržė puolimui nesiryžo. Susišaudymas tęsėsi iki 23 val.

Kaune iš vakaro paskelbta karinė padėtis, įvesta komendanto valanda. Nuosaikiosios kariuomenės pajėgos ruošėsi Panemunėje lokalizuotų maištininkų puolimui vasario 23 d. ryte. Iš Kaišiadorių iškviestos dvi 4-ojo pėstininkų pulko kuopos. Naktį vyriausiame štabe budėjo A. Merkys, generalinio štabo viršininkas generolas leitenantas Stasys Nastopka, pirmos divizijos vadas pulkininkas leitenantas Kazys Ladiga. Apsimesdamas prijaučiančiu su sukilėliais telefonu bendravo operacijų dalies viršininkas majoras Aleksandras Šumskis, tokiu būdu sužinojęs maišininkų pajėgų dydį, planus maištui nepasisekus bėgti į Alytų, bei sumenkino jų moralę pranešdamas, jog maištininkų palaikymas kituose daliniuose nepakankamas. Tik apie 2 val. nakties maištininkai suprato A. Šumskio klastą. Pernakt suplanuotos kitos dienos operacijos: Panemunės puolimas iš Šančių, Rokų ir IV forto pusės.

Panemunės maištininkų tarpe vyko bruzdėjimai, nemažai kareivių naktį pasitraukė. Artilerijos karininkai bandė trauktis išsigabendami pabūklus, tačiau buvo sulaikyti ir komiteto įsakymu turėjo ruoštis auštant apšaudyti Šančius. Iš Šančių prapliupus kulkosvaidžių ugniai dauguma artileristų išsibėgiojo, pabūklai nugabenti į Roželių dvarą. Prie maišto ketino jungtis ir aviacijos dalies kareiviai. Specialistų komandos kareiviai Linksmadvaryje išplėšė ginklus iš sandėlio. Dalį Linksmadvario maištininkų pavyko sustabdyti, tačiau kita jų dalis nuvyko į rikiuotės kuopą Fredoje.

Vasario 23 d.

Apie 6 val. ryto Panemunę šautuvų ir kulkosvaidžių ugnimi iš Rokų apšaudė 6-tas ir 8-tas pėstininkų pulkai. Maištininkai atsišaudė šautuvais bei dviem pabūklais, stovėjusiais prie artilerijos pulko vadavietės ir arklidžių. Jų sviediniai krito ir Šančiuose. Majoras J. Čaplikas nelaukdamas kol naktį iš Kėdainių atvykusi 4-o pėstininkų pulko 9-tos kuopa nusigaus į Rokus, 10 val. ryto įsakė Panemunės puolimą. Maištininkų moralę palaužė žinia, jog jų malšinimui vadovaus K. Ladiga. Nemažai jų pasitraukė link Prienų bei Marijampolės.

Panemunės puolimui prasidėjus Šančių daliniai plačiu frontu ledu perėjo Nemuną. Puolime taip pat dalyvavo vyr. leitenanto Sergejaus Fanstilio vairuojamas šarvuotis, kurio pasirodymas smarkiai paveikė maišininkų moralę – auto bataliono kareiviai vos jį išvydę sudėjo ginklus atgal į sandėlį. Šarvuočio pridengiami pėstininkai puolė artilerijos pulko kareivines, 8-o pulko pirmoji kuopa užėmė IV fortą. Be pasipriešinimo paimta artilerijos vadavietė. Maištininkai pabėgo, pasislėpė arba pasidavė. Apie 11 val. maištas Panemunėje nuslopintas, suimta keliasdešimt maištininkų. Pabėgusiems persekioti pasiųsti raiteliai bei 4-o pulko dalis su dviem kulkosvaidžiais. Vakare jie Prienuose sugavo devynis kareivius, kuriuos pristatė į Kauną.

Linksmakalnyje įsitvirtinę maištininkai turėjo kulkosvaidį ir aštuonis karabinus. Jų malšinimui buvo paskirtas aviacijos dalies viršininkas kapitonas Gavelis. Ryte jo pajėgos apsistojo prie Aleksoto tilto, iš kur trimis grupėmis po 40 kareivių turėjo pulti Linksmakalnį iš Kauno, Aleksoto ir cepelinų angaro pusės. Apie vidurdienį iš Krašto apsaugos ministerijos aerodromo puolimui atsiųsti du šarvuočiai. Prie aerodromo šarvuočiai stipriai apšaudyti, atsišaudymui išnaudota apie 2000-3000 šovinių. Maištininkai netrukus pasidavė, jų tarpe žuvo vienas kareivis ir du buvo sužeisti. Linksmakalnio operacijose buvo mirtinai sužeistas amerikiečių karininkas vyr. leitenantas Samuelis Harisas, kuris buvo pasiųstas kalbėtis su maištininkais. Po pokalbio belipdamas žemyn nuo kalno S. Harisas buvo pašautas. Bėgantiems į Garliavą maištininkams vytis pasiųstas dar vienas šarvuotis.

Pasekmės

Maištininkų sulaikytas ir įkalintas vyriausiasis kariuomenės vadas generolas Pranas Liatukas numalšinus maištą atsistatydino. Į jo vietą vasario 23 d. vidurdienį prezidentas A. Smetona paskyrė generolą Silvestrą Žukauską. A. Merkys apie įvykį pranešė 1-os, 2-os ir 3-os divizijų vadams ir apskričių komendantams:

Bolševikų ir lenkų pinigais varoma sukilimo agitacija kariuomenės dalyse. Prie sukilimo bandė prisidėt dalis artilerijos pulko ir antro atsargos bataliono. Statomi grynai ekonominiai provokatinei reikalavimai. Bandimas sukilti likviduotas.

Smulkaus masto kariuomenės bruzdėjimai vyko Žiežmariuose ir Šiauliuose dislokuotuose kariuomenės daliniuose, tačiau apsiribota maištaujančių kareivių suėmimais.

Šaltiniai

1. Zenonas Ivinskis (1940). Karo archyvas (XII). pp. 162–182. Nuoroda tikrinta 2020-01-08.