Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
| ||||
| Įkurta | 1926 m. | |||
|---|---|---|---|---|
| Veikla sustabdyta | 1945 m. balandis | |||
| Pagrindinis oro uostas | Berlynas Tempelhofas | |||
| Antriniai oro uostai | Frankfurtas Main Kelnas Butzweilerhof Miunchenas Oberwiesenfeld Halė/Leipcigas Schkeuditz Hamburgas Fuhlsbüttel | |||
| Būstinė | Berlynas | |||
| Vadovybė | Ernhard Milch (1926-1933 m.) Otto Merkel Martin Vronsky | |||
Deutsche Luft Hansa A.G. (nuo 1933 m. – Deutsche Lufthansa, taip pat naudoti pavadinimai Luft Hansa, Lufthansa bei DLH) buvo 1926–1945 m. veikusi Vokietijos nacionalinė aviakompanija.
Nors „Deutsche Luft Hansa“ buvo 1953 m. įkurtos šiuolaikinės Vokietijos aviakompanijos „Lufthansa“ pirmtakė, abi aviakompanijos naudojo tokį patį logotipą, tačiau teisinio tęstinumo tarp jų nėra.
Istorija
„Deutsche Luft Hansa Aktiengesellschaft“ buvo įkurta 1926 m. sausio 6 d. Berlyne. Įmonės pavadinimu buvo demonstruojama aliuzija į Hanzą – viduramžių vokiečių miestų prekybinę sąjungą. Aviakompanija bnuvo įkurta Vokietijos vyriausybės iniciatyva, skatinant tuo metu didžiausių šalies aviakompanijų „Deutscher Aero Lloyd“ (buv. „Deutsche Luft-Reederei" (1917–1923 m.) ir „“ (įkurta. 1919) susijungimą. Vokietijos vyriausybės tikslas buvo sumažinti aviakompanijoms skiriamas subsidijas ir pasiekti masto ekonomijos aviacijos sektoriuje.
Aviakompanijos logotipu tapo DLR ir jo įpėdinės naudotas stilizuotas gervės siluetas.
Naujosios aviakompanijos įsteigimas įvyko tuo metu, kai buvo nuspręsta sumažinti Versalio sutartimi Antantės įvestus apribojimus Vokietijos aviacijos sektoriui.
„Deutsche Luft Hansa“ perėmė jos steigėjų 1527 darbuotojus ir daugiausiai iš perdarytų Pirmojo Pasaulinio karo lėktuvų sudarytą 162 orlaivių parką. Aviakompanijos centriniu oro uostu tapo Berlyno Tempelhofo oro uostas. Iš jo pirmu „Deutsche Luft Hansa“ reguliariu maršrutu Berlynas-Halė-Erfurtas-Štutgartas-Ciūrichas 1926 m. balandžio 6 d. pakilo aviakompanijos Fokker F.II. Tais pačiais metais įmonė įsigijo dalį Vokietijos-SSRS aviakompanijos „Deruluft“ akcijų ir pradėjo skraidyti maršrutu Berlynas-Maskva (per Karaliaučių, Kauną ir Velikije Luki), laikytų vienu ilgiausių maršrutų. Tais pačiais metais buvo atidaryti reisai į Paryžių. Aviakompanija tapo viena iš pirmųjų, pradėjusių vykdyti naktinius skrydžius – pirmieji tokie reisai vyko į Karaliaučių naudojant lėktuvą. Reisas pasirodė toks sėkmingas, kad po keleto metų dėl jo buvo panaikintas atitinkamas naktinis traukinio maršrutas. Pirmaisiais savo veiklos metais įmonės lėktuvai nuskrido daugiau nei 6 mln. kilometrų, pervežė 56 268 keleivius ir 560 tonų pašto ir krovinių.
XX. a trečiame dešimtyje įmonė sparčiai plėtėsi Vokietijoje bei užsienyje, sudarydama bendro kodo susitarimus. Pvz. tik įsikūrus Ispanijos nacionalinei aviakompanijai „Iberia“, „Luft Hansa“ susitarė dėl reiso Berlynas-Madridas atidarymo. Netrukus pradėti daugiasegmenčiai skrydžiai į Artimuosius Rytus, Tokiją. Įmonė eksperimentavo su skrydžių per Atlantą bandymais: 1928 m. balandžio mėn. „Luft Hansa“ ir airių pilotų pilotuojamas iš Dublino atliko pirmą skrydį per šį vandenyną iš rytų į vakarus. 1929–1935 m., siekiant sutrumpinti pašto pristatymo per Atlantą terminus, vykdyti kombinuoti reisai – pašto laivams „Europa“ ar „Bremen" pasiekus Atlanto vidurį, iš jų būdavo katapultuojamas pašto lėktuvas , keletu dienų aplenkdavęs garlaivį. Panaši schema buvo taikoma ir Pietų Atlante naudojant hidroplanus Dornier Do J Wal (1933 m. pagal vieningą sistemą pervadintus Do 16).
Įmonės vadovybė simpatizavo kylančiai NSDAP. 1932 m. parlamento rinkimų kampanijos metu ji nemokamai suteikė vieną lėktuvą Adolfo Hitlerio rinkiminei kampanijai. NSDAP savo įvaizdžio formavimui sėkmingai išnaudojo šią technikos naujovę, užsitikrindama galimybę greičiau nei kitos partijos pervežti savo vadovybę tarp daugybės rinkiminių renginių. Po rinkimų, 1933 m. H. Geringas įmonės vadovą (NSDAP narį nuo 1929 m.) paskyrė aviacijos ministru.
NSDAP paėmus valdžią „Luft Hansa“ tapo viena iš priedangų, už kurios buvo organizuojamas Vokietijos ginklavimasis. „Luft Hansa“ pilotais buvo kuriamos Liuftvafės pilotai, o kai kurie skrydžiai buvo naudojami pasiruošti atitinkamų užsienio miestų bombardavimui, jų metu vokiečiai padarė invazijai reikalingas kokybiškas rytinės Britanijos pakrantės nuotraukas.
Svarbia užduotimi „Deutsche Luft Hansa“ laikė pašto pristatymo terminų mažinimą. 1930 m. įmonė pasiekė pašto pristatymo rekordą – maršrutu Viena-Budapeštas-Belgradas-Sofija-Stambulas paštą pervežusi per 24 valandas. Tokiu pat tikslu 1930 m. „Deutsche Luft Hansa“, kartu su Kinijos transporto ministerija įkūrė bendrą įmonę „Eurasia Corporation“. Šisis susitarimas užtikrino „Luft Hansa“ pašto pervežimo tarp Vokietijos ir Kinijos monopoliją bei pateikimą į Kinijos vidaus rinką. Jau 1931 m. įmonė atidarė maršrutą Šanchajus-Nankinas-Pekinas, kurį aptarnavo lėktuvai Junkers W 34. 1934 m., po keleto metų bandymų, DLH atidarė pirmąjį pasaulyje oro pašto maršrutą į Pietų Ameriką. Pradžioje maršrutas buvo kombinuotas – pusiaukelėje iš laivo buvo katapultuojami pašto lėktuvai . 1936 m. šiame maršrute pradėti naudoti , pritaikyti ir instrumentiniams skrydžiams. Nuo 1936 m. „Deutsche Luft Hansa“ siekė pradėti tiesioginius pašto reisus į JAV, tačiau pastarosios valdžia dėl politinių priežasčių nedavė atitinkamo leidimo.
Tarp Berlyno, Amsterdamo ir Londono pradėjus naudoti (tuo metu didžiausią pasaulyje keleivinį lėktuvą), o tarp Berlyno, Hamburgo, Kelno ir Frankfurto – ir , atsirado vadinamieji greitieji – „Blitz maršrutai“ (vok. Blitzstrecken). 1935 m. įmonė pradėjo naudoti pirmus ne Vokietijoje pagamintus orlaivius: du ir vieną .
1937 m. „Luft Hansa“ sėkmingai išsiplėti vidinėje Pietų Amerikos rinkoje tapusi viena iš Ekvadoro aviakompanijos „Sociedad Ecuatoriana de Transportes Aéreos“ () ir „Lufthansa Perú“ steigėjų. Maršrutai šiose šalyse buvo vykdomi Junkers W 34 orlaiviais. Tais pačias metais pradėti skrydžiai maršrutu Berlynas-Bagdadas-Teheranas. 1938 m. pradėjus eksploatuoti keturmotorį Focke-Wulf Fw 200, atsirado galimybės pradėti reisus su vienu į Niujorką ir Tokiją su vienu sustojimu.1939 m. balandžio 1 d. „Deutsche Luft Hansa“ lėktuvais Fw 200 pradėjo reguliarius skrydžius į Brazilijos miestus Natalį, ir Čilės sostinę Santjago de Čile. Netrukus buvo pradėti reisai į Bankoką, Hanojų ir Tokiją.
1938 m. buvo sėkmingiausi Luft Hansa“ istorijoje: vien reguliariais reisais Europoje nuskrista 19,3 mln. kilometrų, pervežta 254 713 keleivių ir 5 288 tonos pašto ir krovinių.
Ketvirtajame dešimtyje „Luft Hansa“ orlaiviais buvo atlikta daug civilinių žvalgybinių misijų, dauguma kurių buvo skirta pasirengimui skrydžiams per Pietų Atlantą. Trečiosios vokiečių ekspedicijos į Antarktiką metu, 1938–1939 m. dvejais įmonės hidroplanais buvo atlikti apie 350 000 km2 Antarktidos teritorijos fotografavimo darbai. Ši teritorija vėliau gavo Naujosios Švabijos pavadinimą.
Antrasis pasaulinis karas
1939 m. rugsėjo 1 d. prasidėjus karui dauguma „Luft hansa“ civilinių skrydžių buvo nutraukti, o orlaiviai ir dauguma personalo buvo perduoti Liuftvafei. Karo metru nutrūko ir tarptautiniai „Luft Hansa“ susitarimai: 1940 m. lapkritį Kinijos vyriausybės iniciatyva savo veiklą baigė „Eurasia Corporation“, 1943 m. Brazilijos valdžia nacionalizavo „Syndicato Condor" ir pervadino „Cruzeiro do Sul". Įmonė išlaikė keliolika maršrutų Vokietijos viduje, į okupuotas teritorijas neutralias valstybes bei šalis sąjungininkes, tačiau bilietų pardavimai buvo kontroliuojami karinės valdžios ir buvo skirti visų pirma karo tikslams. Įmonė pagrindinį dėmesį skyrė orlaivių priežiūrai ir remontui. Karo pabaigoje dauguma orlaivių buvo perdaryti į karinius transportinius. Lėktuvas paskutiniu reguliariu „Deutsche Luft Hansa“ skrydžiu maršrutu Berlynas – Miunchenas pakilo 1945 m. balandžio 21 d., tačiau lėktuvas nukrito prieš pat atvykimą. Sekančią dieną įvyko dar vienas, nereguliarus, „Luft Hansa“ skrydis iš Berlyno į Varnemiundę.
Po Vokietijos kapituliacijos ir okupacijos, visus lėktuvus perėmė Sąjungininkai, o „Deutsche Luft Hansa“ buvo likviduota. Paskutinis jos turtas buvo nurašytas 1951 m. sausio 1 d., įmonė iš registro išbraukta tik 1965 m.
Prievartinio darbo naudojimas
Antrojo Pasaulinio karo metais „Deutsche Luft Hansa“ padaliniuose dirbo iki 10 tūkst. prievarta atvežtų darbuotojų iš okupuotų teritorijų. Trap jų buvo ir vienas Lietuvos karo aviacijos pradininkų Adolfas Bliumentalis. Pagrindinėje „Luft Hansa“ įmonėje Tempelhofo oro uoste tokiems darbininkams buvo įrengtas ištisas barakų kompleksas. 2012 metais archeologų komanda kasinėjo „Luft Hansa“ valdytos stovyklos vietą Tempelhofo oro uoste.
Lietuvoje
„Deutche Luft Hansa“ skraidyti į Lietuvą pradėjo 1937 m., perėmusi iki tol kartu su „Deruluft“ vykdytą maršrutą Nr. 3 (Berlynas-Dancigas-Karaliaučius) ir jo atsišakojimus 3a (Karaliaučius-Kaunas-Velikije Luki-Maskva) ir 3b (Karaliaučius-Kaunas-Ryga-Talinas-Leningradas). „Luft hansa“ skrydžiai maršrutu Kaunas-Karaliaučius (reiso Nr. 33) vykdavo kasdien, truko kiek daugiau nei vieną valandą (į Kauną 10:10-11:15, iš Kauno – 12:20-13:35) ir 1938 ir 1939 m. kainavo 43 litus (18 reichsmarkių). Iš Kauno lėktuvas toliau skrisdavo į Rygą (bilieto kaina 1938 m. – 43 litai arba 30 latų arba 18 reichsmarkių, 1939 m. – atitinkamai 40, 35 arba 12), Taliną ir Helsinkį. Skrydžiai buvo vykdomi Junkers Ju 52 orlaiviais, kartais – Focke-Wulf Fw 200. 1940 m. aviakompanijos tvarkaraštyje reisų į Kauną nebeliko, reisas Nr. 33 buvo nukreiptas iš Karaliaučiaus į Rygą.
Rengiantis įkurti pirmąja nacionalinę aviakompaniją „Lietuvos Oro linijos“, 1937–1938 m. jos lakūnai J. Dženkaitis, ir radistas A. Jankūnas stažavosi „Luft Hansa“ kur skraidė Junkers 52 ir Junkers G 38 orlaiviais.
Tęstinumas
„Luft Hansa“ logotipą perėmusi 1953 m. „Lufthansa“ kartais save kildina iš „Luft Hansa“. Teisiškai tai nėra visiškai teisinga, nes 1953 m. buvo įsteigta kaip nauja įmonė pavadinimu „Aktiengesellschaft für Luftverkehrsbedarf", arba „Luftag", kuri netrukus perėmė „LuftHansa“ pavadinimą. 1955–1963 m. VDR aviakompanija taip pat naudojo „Luft Hansa“ pavadinimą, tačiau pralaimėjusi bylą VFR įmonei su atitinkamu pavadinimu, ji buvo likviduota, o jos vietoje įkurta „“.
Maršrutai
Nuo 1926 m. iki pat Antrojo Pasaulinio karo pradžios „Deutsche Luft Hansa“ išplėtojo platų maršrutų tinklą su centru Berlyno Tempelhofo oro uoste. Įmonė sudarė daug „interline“ tipo susitarimų, leidžiančių derinti savo ir kitų aviakompanijų skrydžius. Tokie susitarimai buvo sudaryti su aviakompanijomis Aerotransport, Ad Astra Aero, Adria Aerolloyd, Aero Oy, Air Union, Balair, CIDNA, CSA, DDL, , KLM, Lignes Aeriennes Latécoère, LOT, ÖLAG, Malert, SATA , SABENAG ir , taip pat Syndicato Condor iš Brazilijos ir SCADTA iš Kolumbijos .
Šiuo laikotarpiu „Luft Hansa“ vykdė reguliarius keleivių pervežimus į šiuos oro uostus:
- Gracas – Thalerhof
- Insbrukas – Reichenau
- Klagenfurtas – Annabichl
- Viena – Aspern
- Zalcburgas – Maxglan
- Briuselis – Haren
- Sofija – Bozhurishte
- Bratislava – Vajnory
- Karlsbadas (Karlovi Varai) – Espenthor
- Marienbadas (Marinske Laznės) – Sklare
- Pešanai
- Praha – Kbely oro uostas
- Dancigas – Langfuhr
- Kopenhaga – Kastrup
- Talinas – Ülemiste
- Londonas – Croydon
- Amsterdamas – Schiphol
- Roterdamas – Waalhaven
- Oslas – Gressholmen
- Bukareštas – Băneasa
- Leningradas
- Maskva – Chodynka
- Didieji Lukai
- Helsinkis – Malmi
- Geteborgas – Torslanda
- Malmė – Bulltofta
- Stokholmas – Bromma
- Budapeštas – Budaörs
- Achenas
- Baden Badenas – Baden-Oos
- Borkumas
- Berlynas – Tempelhof (pagrindinė bazė)
- Braunšveigas
- Brėmenas – Neuenland
- Bremerhafenas
- Breslau – Gandau
- Chemnicas
- Cvikau
- Darmštatas
- Desau
- Dortmundas – Brackel
- Dresdenas – Klotzsche
- Diuseldorfas
- Erfurtas
- Esenas/Miulheimas prie Rūro – Mülheim
- Flensburgas – Schäferhaus
- Frankfurtas – Rhein-Main (antrinė bazė)
- Freiburgas
- – Löwental
- Gera
- Giorlicas
- Goslaras
- Halė/Leipcigas – Schkeuditz (antrinė bazė)
- Hamburgas – Fuhlsbüttel (antrinė bazė)
- Hanoveris – Vahrenwalder Heide
- – Hartau
- Karaliaučius – Devau
- Karlsrūjė
- Kylis – Holtenau oro uostas
- Krefeldas
- Kelnas – Butzweilerhof (antrinė bazė)
- Kotbusas
- Konstancas
- Krefeldas
- Liubekas/
- Magdeburgas
- Manheimas – Neuostheim
- Miunchenas – Oberwiesenfeld (antrinė bazė)
- Nordernėjus
- Niurnbergas/Fiurtas – Fürth
- Osnabriukas/Miunsteris
- Plauenas – Hof-Plauen
- Sarbriukenas – St. Arnual
- Štetinas – Am Dammschen See
- Stolpas
- Štralzundas
- Štutgartas – Böblingen
- Švinemiundė
- Tilžė
- Vernigerodė
- Vesturlandas
- Vykas
Keleiviniai reisai į Artimuosius Rytus
![image]()
Persija (Iranas)
- Teheranas – Doshan Tappeh
- Bagdadas – Baghdad-West
Antrojo Pasaulinio karo metu
Karo metu, faktiškai nutrūkus komercinės aviacijos skrydžiams, „Luft Hansa“ vykdė keletą vidinių reisų bei skrydžius tik į keletą šalių ar okupuotų teritorijų. Artėjant karo pabaigai šie skrydžiai palaipsniui buvo nutraukiami.
1940/41 m. sezonu aviakompanija, vykdydama bendro skrydžių kodo skrydžius su Iberia, Aeroflot, , (Rumunija), (Suomija), DDL (okupuota Danija), (Švedija) ir ČSA (okupuota Čekoslovakija), skraidė į šiuos miestus:
- Sofija – Bozhurishte
- Kopenhaga – Kastrup
- Atėnai – Dekelea
- Salonikai – Sedes
- Barselona – Muntadas
- Madridas – Barajas
- Roma – Littorio
- Venecija – San Nicolò
- Belgradas – Zemun
- Oslas – Fornebu
- Reguliarūs hidroplanų reisai išilgai Norvegijos pakrantės (nuo Trondheimo iki Kirkeneso), aptarnaujantys tuometinę Atlanto sienos dalį.
- Bukareštas – Băneasa
- Lisabona – Granja do Marques
![image]()
Sovietų Sąjunga (iki 1941 m. birželio)
- Maskva – Chodynka
- Stokholmas – Bromma
- Ciūrichas – Dübendorf
- Stambulas – Yeşilköy
- Budapeštas – Budaörs
- Berlynas – Tempelhof (bazė)
- Breslau – Gandau
- Dancigas – Langfuhr
- Karaliaučius – Devau
- Miunchenas – Riem
- Praha – Ruzyne
- Štutgartas – Echterdingen
- Viena – Aspern
Keleiviniai reisai į Artimuosius Rytus
![image]()
Persija (Iranas)
- Teheranas – Doshan Tappeh
- Bagdadas – Baghdad-West
Orlaiviai
Savo egzistavimo laikotarpiu „Deutsche Luft Hansa“ eksploatavo šių tipų orlaivius:
| Orlaivis | Eksploatacija | Pastabos | |
|---|---|---|---|
| Pradžia | Pabaiga | ||
| 1929 | 1929 | 1 vnt. Sudužo. | |
| Albatros L 73 | 1926 | 1930 | |
| 1929 | 1943 | 14 vnt. | |
| 1937 | 1939 | Krovininis hidroplanas | |
| 1939 | 1940 | Krovininis | |
| 1935 | |||
| (Do 16) | 1927 | 1937 | 2 vnt. |
| 1937 | 1939 | Krovininė skraidanti valtis | |
| 1928 | 1932 | Krovininė skraidanti valtis | |
| Dornier Komet III | 1926 | 1933 | |
| 1926 | 1940 | Krovininė skraidanti valtis | |
| 1935 | |||
| 1940 | 1944 | ||
| 1927 | |||
| 1926 | 1929 | ||
| 1934 | 2 vnt. iš NOBA | ||
| 1937 | 1938 | 1 vnt. | |
| 1931 | 1934 | 4 vnt. | |
| 1938 | 1943 | 5 vnt. | |
| 1938 | 1945 | ||
| Fokker-Grulich F.II | 1926 | 1935 | |
| 1929 | 1931 | 1 vnt. Sudužo | |
| 1930 | 1932 | Pašto lėktuvas. 1 vnt. | |
| 1934 | 1937 | Keleivinis ir pašto | |
| Heinkel He 111 | 1936 | 1940 | Keleivinis |
| 1938 | Pašto | ||
| Junkers F 13 | 1926 | 1938 | |
| 1926 | 1938 | ||
| 1928 | 1935 | 8 vnt. | |
| 1930 | 1939 | 2 vnt., vienas nurašytas 1936 m. | |
| 1933 | 1939 | Pašto | |
| 1935 | 1945 | ||
| 1936 | 1945 | 5 vnt. | |
| 1938 | 1940 | ||
| 1935 | 1941 | 21 vnt. | |
| 1943 | 1945 | 3 vnt. | |
| | 1929 1926 | 1929 | Pašto |
| Klemm Kl 36 | 1936 | 1936 | trumpą laiką |
| 1926 | 1932 | Naudotas ir su važiuokle ir su plūdėmis | |
| Rohrbach Ro VIII | 1927 | 1936 | |
| Rumpler C.I | 1926 | ||
| 1926 | 1926 | 1 vnt. Sudužo pristatymo skrydžio metu. | |
Bibliografija
- (EN) Cooksley, Peter (September–October 1996). „Celestial Coaches: Dornier’s Record Breaking Komet and Merkur“. Air Enthusiast (65): 20–24. ISSN 0143-5450.
- (DE) Joachim Wachtel, Günter Ott: Im Zeichen des Kranichs. Die Geschichte der Lufthansa von den Anfängen bis 1945. Piper, München 2016, ISBN 978-3-492-05788-2.
- (DE) Lutz Budraß: Adler und Kranich. Die Lufthansa und ihre Geschichte 1926–1955. Blessing, München 2016, ISBN 978-3-89667-481-4.
- (LT) Peseckas V., Orinis susisiekimas Nepriklausomoje Lietuvoje, Plieno sparnai
Išnašos
- https://www.timetableimages.com/ttimages/complete/dlh34/dlh34-11.jpg
- „First Transatlantic air line“, Popular Science, February 1933
-
{{}}: Tuščia citata ()Longmate, Norman (2004). If Britain Had Fallen. Barnsley: Greenhill Books., p. 153 - Accident description for D-ASHH at the .
- Budrass, Lutz. The Eagle and the Crane: the History of Lufthansa from 1926–1955.
- „World War II: A Turbulent Legacy“ 2022-03-09 iš Wayback Machine projekto.. www.handelsblatt.com.
- St. Endlich, M. Geyler-von Bernus, B. Rossié. „Tempelhof – Forced Labourers“ 2021-02-24 iš Wayback Machine projekto.. www.thf-berlin.de/en/.
- Starzmann, Maria Theresia (September 2015). „The Materiality of Forced Labor: An Archaeological Exploration of Punishment in Nazi Germany“. International Journal of Historical Archaeology. 19 (3): 647–663. doi:10.1007/s10761-015-0302-9. JSTOR 24572806. S2CID 154427883
- https://www.timetableimages.com/ttimages/complete/dlh37/dlh37-11.jpg
- Peseckas V., Orinis susisiekimas Nepriklausomoje Lietuvoje, Plieno sparnai
- https://www.timetableimages.com/ttimages/complete/dlh36/dlh36-6.jpg
- https://www.timetableimages.com/ttimages/complete/dlh38/dlh38-11.jpg
- https://www.timetableimages.com/ttimages/complete/dlh39/dlh39-12.jpg
- https://www.timetableimages.com/ttimages/dlh/dlh4005/dlh4005i.jpg
- Percival Q 6, Plieno sparnai // Lietuvos sparnai Nr.3, 1996 m., p. 425.
- S. Mockūno prisiminimai. Iš transporto piloto prisiminimų, Plieno Sparnai Nr. 2-3 1971 m. Čikaga // Plieno sparnai
- http://www.timetableimages.com/ttimages/complete/dlh38/dlh38-03.jpg
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris