Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais. |
Švedijos Ingrija arba Švedijos Ingermanlandija (šved. Svenska Ingermanland) – 1583–1595 ir 1617–1721 m. gyvavęs Švedijos imperijos administracinis teritorinis vienetas dabartinės Rusijos Leningrado srities ir Sankt Peterburgo teritorijose.
Svenska Ingermanland Švedijos Ingrija | |||||
Švedijos imperijos dalis | |||||
| |||||
| |||||
Kunigaikštystė (geltona) XVII a. | |||||
Sostinė | (1642–1654) Narva (1654–1721) | ||||
Kalbos | Švedų kalba | ||||
Valdymo forma | monarchija | ||||
Istorija | |||||
- | 1583 m., 1583 | ||||
- Ništato taika | 1721 m. | ||||
Istorija
Rusijai pralaimėjus Livonijos karą, 1583 m. tarp Rusijos ir Švedijos pasirašyta , kuria visa Ingrija su Jamo, Koporjės, Ivangorodo tvirtovėmis, perėjo Švedijai. Taip buvo suformuota Švedijos Ingrija, kuri gavo dominijos statusą. Tai reiškė, kad jos gubernatorius buvo tiesiogiai pavaldus karaliui.
Netrukus po to dėl teritorijos kilo dar vienas karas – , po kurio 1595 m. pripažino Ingriją Rusijai. Švedija dar kartą atgavo kontrolę regione 1617 m. ir įsitvirtino čia beveik šimtui metų. Švedų pastatyta gyvenvietė (dab. Sankt Peterburgas) tapo svarbiausiu prekybiniu miestu, o 1642 m. – ir administraciniu centru. Tačiau 1654 m. dėl nuolatinės grėsmės centras perkeltas į Narvą valdos vakariniame pakraštyje.
Kraštas buvo nusiaubtas ilgų karų, o be to, senieji vietos gyventojai stačiatikiai (rusai, vodai, ižorai) bėgo nuo religinio persekiojimo. 1664 m. didžiulėje teritorijoje gyveno vos 15 tūkst. gyventojų. Švedija šią valdą traktavo kaip tam tikrą buferinę zoną su Rusija ir siekė ją apgyvendinti savo kolonistais, taip platindama liuteronų tikėjimą. Pagrindiniai kolonistai buvo suomiškai kalbantys atsikėlėliai iš Karelijos ir . XVII a. pabaigoje jie sudarė daugiau nei 70 proc. valdos gyventojų ir kartu suformavo tautybę.
1703 m. Rusijos armija užėmė regioną, ir Švedija čia galutinai prarado kontrolę, o Rusija sukūrė čia Ingermanlandijos guberniją. Šis perėjimas oficialiai užtvirtintas 1721 m. Ništato taika.
Administracinis suskirstymas
Valdą sudarė 4 administraciniai lėnai, su centrais svarbiausiuose miestuose:
- Ivangorodo lėnas (Ivangorodas);
- Kingisepo lėnas (Kingisepas);
- Koporjės lėnas ();
- Noteburgo lėnas ();
Gubernatoriai
- Ingrijos gubernatoriai
- (1617–1620)
- (1620–1622)
- Anders Eriksson Hästehufvud (1622–1626)
- (1626–1629)
- (1629)
- Ingrijos ir Livonijos generalgubernatoriai
- (1629–1634)
- (1634–1643)
- Ingrijos ir Keksholmo generalgubernatoriai
- (1642–1645)
- (1645–1651)
- (1651–1654)
- (1654–1657)
- (1657–1659)
- (1659–1664)
- () (1664–1668)
- Simon Grundel-Helmfelt (1668–1673)
- Jacob Johan Taube (1673–1678)
- (1678)
- Jacob Johan Taube (1678–1681)
- Ingrijos gubernatoriai
- (1681–1682)
- (1682–1683)
- (1683–1687)
- Ingrijos genralgubernatoriai
- Göran von Sperling (1687–1691)
- (1691–1698)
- (1698–1703)
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris