Androgenai

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Androgenai – vyriškieji lytiniai hormonai (testosteronas ir jo skilimo junginiai androsteronas, androstendionas, dihidrotestosteronas ir kt.), kuriuos gamina sėklidės, antinksčių žievė ir kiaušidžių stroma. Androgenai gaminami iš cholesterolio. Kraujyje androgenai dažniausiai būna susijungę su plazmos baltymais, ir tai užkerta kelią per didelei moters androgenizacijai (vyriškų požymių pasireiškimui) bei apsaugo pačius hormonus nuo jų skaidymo kepenyse ir kituose organuose.

Androgenai reguliuoja vulvos (moters išorinių lytinių organų) formavimąsi. Ankstyvose nėštumo stadijose androgenus gamina kiaušidės, ir jiems veikiant apie 12-ą nėštumo savaitę vyriškos lyties vaisiui ima formuotis vyriška šlaplė ir sėklidžių kapšelis, o jeigu androgenų poveikio tuo metu nėra, formuojasi lytinės lūpos ir varputė. Vidinių lytinių organų formavimuisi androgenai įtakos neturi, tačiau iš dalies skatina baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų medžiagų sintezę.

Androgenų biologinis veikimas labiausiai pasireiškia formuojantis vyro antriniams lytiniams požymiams, sintetinantis baltymams, taip pat turi įtaką aukštajai nervinei veiklai, lytinių takų ir lytinių liaukų funkcijai. Skatina lytinį potraukį, slopina moteriškuosius hormonus – estrogenus. Androgenai lemia sėklidžių kapšelio, sėklinių pūslelių, prostatos, varpos, Kuperio liaukų augimą. Moterims androgenai slopina hormono folikulino gamybą, o tai stabdo folikulų subrendimą kiaušidėse, geltonkūnio susidarymą, skatina gimdos atrofiją. Esant dideliems androgenų kiekiams, estrogenų veikla slopintina.

Androgenai labai greitai pašalinami iš organizmo, nes kepenyse jungiasi su gliukuronu ir sieros rūgštimi, o po to išsiskiria su šlapimu.