Geltonkūnis

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Geltonkūnis (lot. corpus luteum) – tai laikinoji vidaus sekrecijos liauka, kuri susidaro moters kiaušidėje po ovuliacijos vietoje suplyšusio folikulo. Ji gamina hormoną progesteroną.

Geltonkūnio preparatas, žiūrint mikroskopu

Geltonkūnio susidarymą lemia hipofizės priekinėje dalies išskiriami hormonai. Geltonkūnio raidos stadijos:

• proliferacija – jos metu auga plyšusio folikulo granulocitai,
• vaskuliarizacija – granulocitai tampa liuteininiais (juose kaupiasi daug karotino ir ksantofilo, ir dėl to ląstelės pagelsta),
• agregacija – liuteininės ląstelės kaupiasi sluoksneliais,
• degeneracija – liuteininiai sluoksneliai ima irti ir geltonkūnis susitraukia.

Menstruacinis (vadinamasis „netikrasis“, kai nėra įvykęs apvaisinimas) geltonkūnis funkcionuoja antrojoje moters ciklo fazėje, maždaug 10–12 dienų. Maždaug 2–3 dienos iki mėnesinių jis ima degeneruoti – nustoja gaminti hormonus, praranda geltoną atspalvį, liuteininės ląstelės pakeičiamos jungiamuoju audiniu ir susidaro randas – balkšvasis kūnas. Tačiau jeigu kiaušialąstės apvaisinimas yra įvykęs, susidaro nėštuminis geltonkūnis (vadinamas „tikruoju“), kuris funkcionuoja pirmąsias 12–16 nėštumo savaičių ir gamina progesteroną, paskui jo veikla sumažėja ir galiausiai išnyksta, o hormonų sekrecijos funkciją iki nėštumo pabaigos perima placenta.