Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Folikulas – struktūrinis kiaušidžių elementas, kuriame subręsta moteriškoji lytinė ląstelė – kiaušialąstė. Yra įvairių tipų folikulai:

pirminiai (primordialiniai),
bręstantys,
vezikuliniai (Grafo pūslelės),
kistoziniai,
atreziniai.

Kiaušialąstės raida susijusi su pirminių folikulų augimu ir vystymusi – juos sudaro viduje esanti nesubrendusi kiaušialąstė ir ją dengiantis epitelinių ląstelių sluoksnis bei jungiamasis audinys. Pas ką tik gimusią mergaitę tokių folikulų yra apie 300–400 tūkst. Dauguma folikulų degeneruoja (vyksta atrezija), ir lytiškai subrendus jų telieka apie 30 000. Likusieji folikulai ima lėtai ir pastoviai bręsti, nors iš jų visiškai subręsta tik nedaugelis. Per maždaug 35 metus, kada moteris yra vaisinga, abiejose kiaušidėse susidaro tik apie 500 Grafo folikulų.

Kiekviename moters cikle vienu metu auga apie 10–15 folikulų, tačiau iš jų ovuliuoja (t. y. plyšta, ir iš folikulo išsilaisvina apvaisinimui pasiruošusi kiaušialąstė) tik vienas, labai retai – du ar trys. Esant 28 dienų moters ciklui, folikulas subręsta maždaug 14 dieną (normos ribos 11–18 dienų) – šis laikotarpis turi įtakos moters ciklo trukmei. Visi kiti folikulai žūsta įvairiose brendimo stadijose, o jų ertmės užpildomos jungiamuoju audiniu – šitaip susidaro atreziniai folikulai. Jeigu normaliai subrendęs folikulas neovuliuoja, susidaro kistozinis folikulas.

Folikulų augimą ir brendimą reguliuoja neuroendokrininiai veiksniai, visų pirma – hipofizės priekinės dalies tropiniai hormonai. Išeikvojus visus kiaušidėse esančius primordinius folikulus, mėnesinės išnyksta (apie 50 moters gyvenimo metus).