Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Kepenys gr hepar stambiausi

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal .
Jei galite, sutvarkykite.

Kepenys (gr. hepar) – stambiausia virškinimo liauka bei didžiausias vidaus organas. Išoriškai susideda iš didžiausios dešiniosios (lobus dexter) kiek mažesnės kairiosios (lobus sinister), uodeginės ir kvadratinės skilčių.

Dešinioji skiltis išsidėsto po diafragmos dešiniuoju kupolu ir neišlenda iš po šonkaulių lanko, kairioji – guli 8-10 cm kairiau stuburo, jos šonkauliai beveik nedengia. Kairiosios skilties apatinis kraštas apčiuopiamas giliai įkvėpus.

Kepenys atlieka labai daug gyvybiškai svarbių funkcijų. Kaip egzogeninė virškinimo liauka gamina tulžį, kurią latakais išskiria į dvylikapirštę žarną; tulžis emulguoja riebalus, suaktyvina fermentą lipazę.

Į kepenis per vartų veną ateina veninis kraujas iš pilvo ertmėje esančių virškinimo organų, pradedant stemplės pilvine dalimi ir baigiant tiesiosios žarnos pradžia. Kepenyse vyksta daug įvairių metabolinių procesų – baltymų, riebalų, angliavandenių ir kitų junginių sintezė arba skaidymas, detoksikacinės reakcijos – neutralizuojami endogeniniai ir egzogeniniai junginiai, pavyzdžiui, sintetinamas galutinis baltymų apykaitos produktas – šlapalas, gaminami kraujo krešumo faktoriai.

Kepenys atlieka ir kraujo telkinio funkciją – taip reguliuojamas cirkuliuojančio kraujo kiekis. Su tulžimi išskiriami hemoglobino apykaitos produktai – tulžies pigmentai. Kepenyse susikaupia tam tikros glikogeno atsargos.

Dydis

Suaugusio žmogaus kepenys sveria vid. apie 1500–1700 gramų. Vyrų būna apie 200 g sunkesnės negu moterų. Gyvo žmogaus yra dar apie 500–800 g sunkesnės, nes prisipildžiusios kraujo. Vaisiaus ir naujagimio kepenys yra santykinai daug didesnės negu suaugusiojo, nes jose vyksta kraujodara ir užima didesnę dalį pilvo ertmės. Matmenys: didžiausias skersinis matmuo vid. yra apie 22 -24 cm, strėlinis – 12 -15 cm, aukštis – apie 15 – 20 cm.

Topografija

Kepenys yra pilvo ertmės viršutinėje pusėje, po diafragma, didesnioji jų dalis yra dešinėje pusėje, o maždaug tik apie šeštadalis – į kairę nuo vidurio linijos. Priekinėje pilvo sienoje jos projektuojasi į dešiniąją pašonę, dalis – į pakrūtinio sritį, kairioji dalis – į kairiąją pašonę. Kepenų viršutinė riba priekinėje krūtinės ląstos sienoje projektuojasi apie VI šonkaulį, tačiau kvėpuojant kinta. Kepenų apatinis kraštas ties dešiniąja speneline linija būna sulig šonkaulių lanku. Kepenų fiksacijai didžiausią reikšmę turi pilvo preso ir kitų organų spaudimas, o raiščių reikšmė yra mažesnė.

Išorinė sandara

Sveikos kepenys esti raudonai rudos spalvos, lygiu blizgančiu paviršiumi, o esant riebalinei infiltracijai, gali būti geltonesnės spalvos. Jos yra minkštos, bet nelabai elastingos, audinys yra trapus, todėl galimi plyšimai nuo smūgių, traumų. Aprašant paprastai skiriami du kepenų paviršiai: vidurių, arba visceralinis, paviršius, kuris nukrypęs žemyn ir atgal, ir diafragminis paviršius, kuris atsisukęs į priekį ir į viršų. Priekyje ir šonuose tarp šių paviršių susidaro aštrus apatinis kepenų kraštas, margo inferior.

Apatiniame kepenų paviršiuje yra tulžies pūslė (joje gali susikaupti iki 50-60 ml tulžies sekreto). Tulžis į dvylikapirštę žarną išteka tulžies lataku. Ji reikalinga riebalams virškinti. Per parą kepenys pagamina 500–700 ml tulžies.

Kepenis dengia pilvaplėvė, kuri besijungdama su kaimyniniais organais bei dariniai sudaro keletą raiščių:

vainikinį kepenų raištį (priekinė jo dalis – diafragminis kepenų raištis, užpakalinė dalis – kepeninis inksto raištis);
- šonuose vainikinis raištis suformuoja du trikampius raiščius;
- vainikinio raiščio dariniai taip pat dar suformuoja pjautuvinį kepenų raištį;
apvalusis kepenų raištis, kurį sudaro užakusi embrioninė bambinė vena.

Vidinė sandara

Smulkiausias kepenų funkcinis vienetas yra skiltelė (lot. lobulus hepatis). Ją sudaro spinduliškai išsidėsčiusios hepatocitų sijos ir per vidurį išilgai einanti centrinė vena. Tarp skiltelių yra tarpskiltelinės venos, tarpskiltelinės arterijos ir tarpskilteliniai tulžies . Skiltelėse veninis ir arterinis kraujas maišosi.

2 lentelė „Vidinė kepenų pusė“

Eil.nr.	Lotyniškas pav.	Lietuviškas pav.	Angliškas pav.
1.	Appendix fibrosa hepatis	Pluoštinis priedas	Fibrous appendix of liver
2.	Lobus caudatus	Uodeginė skiltis	Caudal lobe
3.	Vena cava inferior	Apatinė tuščioji vena	Under vena cava
4.	Ligamentum venae cavae	Tuščiosios venos raištis	Ligament of under vena cava
5.	Area nuda	Plikasis laukas	Nude area
6.	Ligamentum coronarium	Vainikinis raištis	Coronary ligament
7.	Processus caudatus	Uodeginė atauga	Caudal procces
8.	Lobus hepatis dexter,facies visceralis	Dešinioji kepenų skiltis, visceralinis paviršius	Right lobe, visceral surface
9.	Vena portae hepatis	Kepenų vartų vena	Portal vena
10.	Ductus hepaticus dexter	Dešinysis kepenų kanalas	Right duct
11.	Arteria cystica	Cistinė arterija	Cystic artery
12.	Vesica biliaris	Tulžies pūslė	Gall-bladder
13.	Ductus cysticus	Tulžies pūslės latakas	Gall-bladder duct
14.	Ductus cholendochus	Bendrasis tulžies latakas	Common bile duct
15.	Ramus dexter arteriae hepaticae propriae	Dešiniosios kepenų arterijos šaka	Branch of right artery
16.	Lobus quadratus	Kvadratinė skiltis	Quadrat lobe
17.	Ligamentum teres hepatis	Apvalusis kepenų raištis	Round ligament of liver
18.	Atreria hepatica propria	Kepenų arterija	Liver artery
19.	Ramus sinister arteriae hepaticae propriae	Kairiosios kepenų arterijos šaka	Branch of left artery
20.	Ductus hepaticus sinister	Kairysis kepenų latakas	Left liver duct
21	Lobus hepatis sinister, facies visceralis	Kairioji kepenų skiltis, visceralinis paviršius	Left liver lobe, visceral surface

Kepenų struktūrinis, morfofunkcinis vienetas yra skiltelė, išskiriamos trys jų rūšys:

Klasikinė kepenų skiltelė – tai daugiakampė prizmė, kuri histologiniuose skersiniuose pjūviuose yra šešiakampės formos. Jos centre yra centrinė vena, o kampuose išsidėsčiusios triados, kurias sudaro vena, arterija ir tulžies latakėlis. Tokioje skiltelėje kraujas sinusiniais kapiliarais teka iš periferijos į centrą, o tulžis – į periferiją.
Vartų venos skiltelė – tai kepenų parenchimos dalis apribota trimis centrinėmis venomis. Kraujas joje teka iš centro.
Kepenų kekė (acinusas) – tai kepenų parenchimos dalis apribota dviejų centrinių venų ir dviejų triadų, arba tarpas tarp dviejų gretimų klasikinių skiltelių. Acinusai yra paprastieji ir sudėtiniai.

Kepenų vartai

Pro juos į kepenis eina vartų vena, kepenų arterija, skylanti čia į kairiąją ir dešinę šakas; pro vartus iš kepenų išeina kairysis ir dešinysis kepenų latakai, kurie tais vartais jungiasi į bendrąjį kepenų lataką. Vartų priekyje susidaro kepenų kvadratinė skiltis, o už vartų uodeginė skiltis.

Vidurių paviršius

Jis yra plokštesnis ir nelygus, nukreiptas apačion ir atgal. Jame susidaro dvi strėline kryptimi einančios vagos, kurias ties viduriu sujungia skersinis gilus plyšys – kepenų vartai. Tai susidaro H raidės pavidalo figūra. Kairįjį strėlinį plyšį sudaro priekyje apvaliojo raiščio plyšys, o užpakalinėje dalyje – veninio raiščio plyšys. Pastarajame plyšyje embriono laikotarpiu eina veninis latakas, jungiantis vartų veną su apatine tuščiąja vena, vėliau užankantis ir tampantis veniniu raiščiu. Dešinįjį strėlinį plyšį priekyje sudaro tulžies pūslės duobė, užpakalinėje dalyje – apatinės tuščiosios venos vaga.

Įspaudai vidurių paviršiuje

Kairiosios skilties užpakalinėje dalyje, prie pat veninio raiščio plyšio užpakalinio galo yra stemplinis įspaudas, toliau jis pereina į beveik visą kairiosios skilties apatinį paviršių užimantį skrandinį į spaudą, kurį liečia skrandžio dugnas ir kūnas. Kvadratinėje skiltyje, į priekį nuo vartų, yra prievarčio įspaudas, dešiniojoje skiltyje, dešiniau nuo vartų – dvylikapirštės žarnos įspaudas. Dešiniosios skilties apatinio paviršiaus priekinę dalį užima gaubtinės žarnos įspaudas, o užpakalinę dalį – inkstinis įspaudas.
Visas kepenis supa skaidulinis dangalas, kuriame daug kolageninių ir elastinių skaidulų. Pro vartus šis dangalas eina į vidų su kraujagyslėmis ir latakais, tačiau, priešingai nei kai kurių kitų gyvūnų, pvz., kiaulės, ryškesnių pertvarų tarp atskirų kepenų dalių – skilčių, segmentų – žmogaus organizme jis nesudaro.

Kepenų kraujagyslės ir nervai

Arteriniu krauju kepenis aprūpina savoji kepenų arterija, išeinanti iš bendrosios kepenų arterijos, pilvinio kamieno šakos. Arterija įeina į kepenis pro vartus, vartuose ar dar prieš juos skyla į dešinę ir kairę šakas, kurios toliau kepenyse šakojasi iki galutinių šakų – tarpskiltelinių arterijų.
Be to, pro vartus eina vartų vena, surenkanti kraują iš pilvo ertmėje esančių virškinimo sistemoje organų ir blužnies, t. y. atneša veninį kraują, kuriame yra žarnyne rezorbuotos įvairios medžiagos. Vartų vena šakojasi lygegriačiai su kepenų arterija, iki tarpskiltelinių venų. Iš tarpskiltelinių arterijų ir venų kraujas patenka į kepenų skilteles, kuriose arterinis kraujas maišosi su veniniu. Skiltelių centre kraujas suteka į skiltelinę centrinę veną, šios jungdamosios galiausiai suformuoja kepenų venas, kuriose apatinės tuščiosios venos vagoje atsiveria tiesiai į šią veną. Kepenis įnervuoja vegetacinis kepeninis rezginys, kurį sudaro klajoklio nervo parasimpatinės ir pilvo rezginio simpatinės skaidulos

Kepenų funkcijos

1.Dalyvauja medžiagų apykaitoje.
2.Gamina ir išskiria tulžį.
3.Dalyvauja reguliuojant cukraus kiekį kraujyje.
4.Kontroliuojant cholesterolio ir kai kurių hormonų bei fermentų kiekį.
5.Kaupia D, K, PP ir B grupės vitaminus.
6.Detoksikuoja ir išskiria su tulžimi įvairius metabolitus, toksinus, vaistus.
7.Atlieka barjerinę ir apsauginę funkciją.
8.Reguliuoja cirkuliuojančio kraujo kiekį.
9.Gamina vaisiaus kraują.
10.Sintetina albuminus, alfa ir beta globulinus.
11.Sintetina fibrinogeną, protrombiną ir hepariną.
12.Sintetina ir kaupia vitaminą A.
13.Kaupia geležį ir vitaminą B12.
14.Metabolizuoja hormonus

Kepenų ligos

Dažniausi kepenų pažeidimus sukeliantys faktoriai – virusai, alkoholis, įvairūs toksinai, ilgalaikis kai kurių medikamentų vartojimas, medicininės ir buitinės intervencijos, nesaugūs atsitiktiniai lytiniai santykiai.

Kepenų pažeidimo simptomai

Pageltusi oda ir akys (sergant gelta);
Nagų išlinkimas, pabalimas;
Odos patamsėjimas;
Skysčių kaupimasis kojose arba pilve;
Veido paraudimas ir kraujagyslių pokyčiai (voratinkliškos kraujosrūvos);
Lengvai atsirandančios mėlynės ir kraujavimas.

Literatūra

Vikiteka: Kepenys – vaizdinė ir garsinė medžiaga

„Žmogaus anatomija“ I dalis, G. Česnys, J. Tutkuvienė, A. Barkus, V. Gedrimas, R. Jankauskas, R. Rizgelienė, J. Žukienė.
„Sveikas žmogus“ 2006 m. Nr. 9, gyd. Akvilė Norkutė

• • r

Žmogaus organų sistemos

Virškinimo sistema

Burna - Ryklė - Stemplė - Skrandis - Kasa - Tulžies pūslė - Kepenys - Plonoji žarna - Storoji žarna - Išangė