Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus Jei galite sutvarkykite Naujagimis nuo gimimo momen

Šį puslapį ar jo dalį reikia pagal .
Jei galite, sutvarkykite.

Naujagimis – nuo gimimo momento iki mėnesio (4 savaičių) žmogus vadinamas naujagimiu, po to mažylis oficialiai tampa kūdikiu.

Pirmąjį mėnesį po gimdymo mažylis būna pažeidžiamiausias, nes iš mamos įsčių patenka į visai naują aplinką, prie kurios turi prisitaikyti. Kadangi naujagimis pirmąsias valandas patiria didelį stresą – labiausiai jį ramina mamos artumas, būtina mažutį šnekinti, jam šypsotis, mažylis nurimsta priglaustas prie kairiosios krūties, mat tuomet girdi motinos širdies plakimą, kuris jį lydėjo visus devynis mėnesius pilve.

Sveikas išnešiotas naujagimis sveria nuo 2500 iki 4200 g (kai kurie ir daugiau). Mažylio paprastai siekia 48-56 cm. Ne tik stambaus sudėjimo, aukštų tėvų naujagimiai sveria daugiau, bet ir berniukai svoriu dažnai lenkia mergaites, o tų pačių tėvų antras, trečias vaikas gimsta taip pat sunkesnis nei pirmagimis. Dauguma mažylių atrodo putlūs dėl atidėtų , nosies kraštuose, sprando srityje, dilbiuose. Dėl riebalinės raukšlės pečių srityje naujagimio kaklas atrodo trumpas. Neseniai gimusio vaiko pilvukas apvalus, jo centre yra bambutė su virkštelės liekana. Gimdymo metu vaikutis dėl gali susižeisti, todėl jo kūnas gali būti nusėtas , vienos jų išnyksta dar tą pačią dieną, kitos gali likti pastebimos net iki metų. Naujagimis kvėpuoja du kartus dažniau (30-60 įkvėpimų per minutę, kartais nereguliarių), ir jo širdis plaka du kartus dažniau nei suaugusio žmogaus (130-160 dūžių per minutę). Naujagimis pramiega maždaug dvidešimt valandų per parą. Atsibunda mažylis tik tada, kai praalksta, ką nors skauda (pavyzdžiui, kamuoja diegliai), kai šlapios sauskelnės, šalta ar nepatogu gulėti.

Naujagimio galvutė

Naujagimio galva dažnai yra pailga (dėl spaudimo gimdymo metu), tačiau ši forma vėliau kinta, palyginus su kūnu ji neproporcingai didelė – tai normalu. Naujagimio kaklo raumenys ploni, todėl galvytės jis nenulaiko, tad pirmuosius tris mažylio gyvenimo mėnesius visuomet būtina ją prilaikyti. Naujagimio galvutė gali būti arba visai plika, arba apaugusi švelniais plaukučiais. Kartais ant galvos pastebimas baltas pleiskanų – patiems jo šalinti negalima, vėliau, mažylį , pleiskanos turėtų dingti pačios. ir pakaušio srityje yra be kaulo – tai didysis ir mažasis momenėliai, kuriuos turi visi naujagimiai. Naujagimio nosytė, kartais kakta ar smakras gali būti nusėti mažyčiais baltais taškeliais – tai užsikimšusios angelės. Jų spaudyti, trinti ar bandyti kitaip pašalinti negalima, taškeliai po kurio laiko išnyksta negydomi.

Oda

Naujagimių oda skirtinga: stambių, išnešiotų, laiku gimusių mažylių oda lygi, storoka, rausva. Atitinkamai mažesnių naujagimių oda plonesnė ir pasiraukšlėjusi. Kai kurių mažylių oda labai plona, ypač , kaklo, peršviečiama, po ja matosi smulkūs kapiliarai. Kai mažylis verkia oda dažnai parausta, išryškėja kraujagyslės (ypač ant kaktos). ir oda yra (jos blogiau aprūpinamos krauju), tačiau tai nereiškia, kad mažyliui šalta. Ant krūtinės, rankų ar nugaros mažylis gali turėti – vėliau jie išnyksta savaime. Kartais plaštakos ir būna melsvokos, tamsesnės nei kūnelis, arba pusė kūnelio tamsesnė už kitą – taip esti dėl nevienodo kraujo pasiskirstymo, kai kūdikis pajudins kojytes ir rankytes – odos spalva normalizuosis. Pažymėtina, kad naujagimis su aplinka kontaktuoja per . Per odą mažylis jaučia šilumą ir šaltį, ir kietumą. naujagimį ramina prie motinos kūno, pajunta žįsdamas. Jei ir šitaip nepavyksta kūdikio nuraminti, greičiausiai jam kažką skauda ar yra šlapias.

Akys

Rega naujagimiui ilgiausiai. Visų naujagimių akys mėlynos arba pilkos, truputį . Naujagimio rainelės spalva dar nėra pakankamai susiformavusi, nes neišsivysčiusios rainelės ląstelės. Tikroji akių spalva išryškėja nuo trečio mėnesio. Teigiama, kad akių spalvai daugiausia įtakos turi genai – jei vieno tėvų akys tamsios, o kito šviesios – trys iš keturių atvejų, kad mažylio akys bus tamsios, mat tamsi spalva yra . Reikia atminti, kad šviesiaakiai labiau bijo šviesos nei tamsiaakiai, todėl išėjus pasivaikščioti kai smarkiai spigina saulė – būtina saugoti mažylio akis nuo ryškių . Kartais pirmąją savaitę mažylio akies baltyme pastebima raudona – tai nuo padidėjusio gimdymo metu iš mažytės išsiliejęs kraujas, kuris dingsta per kelias dienas. Naujagimis dar aiškiai nemato, tačiau stipriai užsimerkia reaguodamas į ryškią šviesą, taip pat gali raukytis, mirkčioti, skėsčioti rankomis ar net . Šiuo metu jo labiausiai traukia šviesos ir tamsos kontrastas.

Klausa

Naujagimis girdi gerai, tačiau labiausiai jam patinka ramūs ir ritmingi garsai (tokius jis girdėjo motinos pilve – širdies plakimas). Tyrimais nustatyta, kad naujagimis geriau girdi ausyte, todėl nereikia , jei pastebėsite, kad mažylis girdi nevienodai abejomis ausimis. Į triukšmą ar garsus mažylis reaguoja neigiamai, gali net . Į garsus naujagimis reaguoja – atmeta rankutes į šalis, plačiai atmerkia akis ir apkabina pats save.

Naujagimis padrikai, iš esmės tai tik refleksiniai . Tačiau mažylio raumenys, ištisus mėnesius buvę įtempti, gimus kelias savaites dar neatsipalaiduoja. Sveikas naujagimis, tuo metu kai nemiega – įnirtingai spardosi. Pastebėta, kad naujagimiai moka instinktyviai , paguldyti ant pilvo pakaitomis tiesia tai vieną, tai kitą koją ir kelia rankutes prie veido. Turėdamas į ką atsispirti mažylis trūkčiojančiais judesiais paviršiumi gali šliaužti į priekį, tad paguldytų ant pilvo vaikučių nepatartina palikti be . Ramiai gulinčio naujagimio rankos sulenktos per alkūnes, o kojos per kelius – tai normali jo padėtis, padedanti apsisaugoti nuo šalčio. Po 2-2,5 mėnesio jos išsitiesia pačios, negalima bandyti jų ištiesti per prievartą (išskyrus darant masažą). mažylį gali viena koja ar rankytė – taip jis reaguoja į orą, kuris sudirgino . Tai nereiškia, kad mažyliui per šalta ar jam traukuliai, augant šis refleksas dingsta savaime. Taip pat naujagimiai yra puikūs plaukikai, šių įgūdžių jie įgijo dar motinos pilve, todėl gerai plaukia. Naujagimis sėdėti nemoka, nenulaiko tiesiai galvos. Gulint ant nugaros mažylio galvutė virsta tai į vieną, tai į kitą pusę. Mažylio kaukolė dar minkšta, todėl po kiekvieno maitinimo patartina kaitalioti pusę, ant kurios naujagimis miega, kitaip galvytė gali deformuotis. Pirmomis savaitėmis palietus naujagimio padą koja išsitiesia, o kita koja tuo pačiu metu linksta. Jei kūdikis laikomas stačias ant kieto , prisitaikius prie jo , jis pradės eiti – tačiau tai tik refleksas, po kelių savaičių jis turi išnykti, kad galėtų toliau valingas vaikščiojimas. Naujagimis taip pat refleksiškai čiumpa . Kam nors palietus delną, ir kiti pirštukai susigniaužia ir keletą sekundžių tvirtai laiko tą .

refleksas ir mityba

Lengvai perbraukus pirštu per naujagimio burnytę – jis ima sukinėti galvytę į visas puses ieškodamas motinos krūties. Įkišus pirštą jam į burną mažylis iš karto ima jį kaip – tai naujagimio refleksas, užtikrinantis maitinimąsi. Palietus jo lūpų kamputį, pasuka galvą į tą pusę, kur tikisi rasti motinos krūtį. Nustatyta, kad šis refleksas išsivysto dar šešioliktą savaitę mažyliui esant pilve, tuomet vaisius į burnytę kišasi pirštuką. Naujagimio skrandžio talpa pirmą parą būna labai maža – apie 10 (ką tik gimusio vaikučio gyvybei palaikyti pakanka pieno, telpančio dviejuose arbatiniuose šaukšteliuose. Tačiau skrandžio tūris greitai didėja ir jau dešimtą parą siekia 100 . Maitinti mažylį reikia vos šiam užsigeidus (netgi kas valandą ar dvi), naujagimiai įprastai mitybos režimo neturi (skirtingai nuo kūdikių), trečią – ketvirtą gyvenimo savaitę maitinimų skaičius mažėja. Geriausia vaikutį maitinti motinos pienu, kuris aprūpina naujagimį visais gyvybei būtinais vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Nuo motinos pienas skiriasi ir tuo, kad jame yra nepamainomų antikūnių, saugančių mažylį nuo daugelio ligų ir užtikrinančių jo imunitetą.

Tuštinimasis

Beveik visi sveiki naujagimiai pirmąsias tris paras po gimimo mažai šlapinasi, kas dešimtas pirmą kartą nusišlapina tik antrąją parą. Pirmą savaitę kartu su šlapimu gali išsiskirti šlapimo rūgštis, todėl šlapimas įvairiais oranžinės spalvos gali nudažyti sauskelnes ar . Vėliau šlapimo spalva turi tapti skaidri geltona ir nebedažyti. Dažniau šlapintis naujagimis pradeda tuomet, kai suvalgo daugiau mamos pieno (šlapinasi nuo kelių iki keliasdešimties kartų per parą). Tuštinasi naujagimis 6-8 kartus per parą (praktiškai po kiekvieno maitinimo). Tais atvejais, kai mažylis gauna nepakankamai maisto jis gali tuštintis rečiau. Kadangi žarnose gali susikaupti dujos neretai naujagimis tuštinasi garsiai.

Neišnešiotas naujagimis

Neišnešiotais naujagimiais laikomi mažyliai, gimę iki 36 nėštumo savaitės imtinai, jie paprastai sveria iki 2500 g. Neišnešioti naujagimiai dažnai yra ne tik labai maži, bet ir kaulėti dėl dar nesusiformavusio arba labai plono . Paprastai neišnešioti naujagimiai būna neaktyvūs ir nejudrūs, turi mažiau jėgų. Jų oda dažnai rožinė, matomos venos, jei gimsta su plaukučiais – tai jie ploni, panašūs į pūką. Neišnešioti mažyliai ypač neatsparūs infekcijoms, todėl juos būtina saugoti nuo bet kokio kontakto su sergančiais , prižiūrint mažylius būtina kruopščiai laikytis ir asmens . Neišnešioti naujagimiai maitinami dažniau, jų svoris padvigubėja 2-4 mėnesiais. Nors mažylio protinė pradžioje nuo sveikų naujagimių gali skirtis 3-4 mėnesiais (priklausomai nuo gimimo laiko, svorio ir pan.), tačiau atotrūkis paprastai užtrunka 6-7 mėnesius, vėliau kūdikis bręsta kaip laiku gimę naujagimiai. Visi neišnešioti naujagimiai gimsta su mažomis geležies atsargomis, todėl anksti išryškėja mažakraujystė. Kelią jai užkirsti galima laiku nustačius, tad dažnai siūloma kas 3-4 savaites atlikti kraujo tyrimus. Taip pat dėl to, kad neišnešioto naujagimio vidaus organai dažnai nėra iki galo subrendę lyginant su bendraamžiais – jie dažniau serga rachitu ir kai kuriomis kitomis ligomis. Į namus neišnešioti naujagimiai iš ligoninės paleidžiami tik tuomet, kai jų svoris padidėja iki 2500 g, stabilizuojasi visos jų gyvybinės .

Pernešiotas naujagimis

Pernešiotu naujagimiu laikomas vaikas, gimęs po 42 nėštumo savaitės, nepriklausomai nuo to, ar jo kūno masė yra normali (pernešiotų naujagimių kūno svoris retai kada nuo normalaus). Pernešiotų naujagimių oda blyški, nėra pūkinio . Mažylis dažnai gimsta jau su ilgais nagučiais ir plaukais, jų oda būna sausa, pleiskanojanti, tokie mažyliai paprastai yra dirglūs. Pernešioti naujagimiai kaip ir neišnešioti gali dažniau sirgti, todėl į namus jie išrašomi tik tuomet, kai kruopščiai patikrinama jų sveikata, t. y. vėliau nei laiku gimę vaikučiai.

Naujagimio skausmai (diegliai)

Tiksliai nežinoma, kodėl atsiranda naujagimio skausmai (dažnai jie pasireiškia jau nuo trečiosios gyvenimo savaitės ir užtrunka pirmuosius tris mėnesius, tačiau kartais ir ilgiau), gydytojų teigimu, tam įtakos gali turėti nepakankamai išsivysčiusi virškinimo sistema. Jei vaikutis garsiai ir riečiasi – gali būti, kad jam skauda pilvuką, diagnozę gali patvirtinti tik gydytojas. Kaip numalšinti šiuos skausmus vieno recepto nėra, įvairių šalių gydytojai siūlo įvairius būdus, tinkamiausią pasirenka pats mažylis. Būtina atminti, kad mažylis labai jautrus mamos nuotaikoms ir jaučia jos ar nuovargį, todėl maitinti naujagimį reikia nusiraminus ir , o jei mažylis – raminti jį turi tas iš tėvų, kuris jaučiasi geriau ir mažiau pavargęs.

Šaltiniai

E. Fenwick Motinos ir vaiko knyga
A. Vingras Pirmieji gyvenimo metai

Nuorodos

Kūdikių ir vaikų ūgio-svorio, galvos perimetro lentelė 2010-10-20 iš Wayback Machine projekto.
www.mamosdienorastis.lt
en.wikipedia.org
www.ca.uky.edu 2009-03-30 iš Wayback Machine projekto.