Deformacija

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Deformacija – kietojo kūno formos keitimas. Deformacija skirstoma i penkias grupes:

• tempimo – susidaro veikiant dviem priešingų krypčių jėgoms, veikiančioms išilgai vienos tiesės. Taip deformuojami kėlimo ir traukimo lynai bei grandinės, muzikos instrumentų stygos, žmogaus raumenys ir sausgyslės.
• gniuždymo – susidaro veikiant dviem priešingų krypčių jėgoms, veikiančioms priešpriešiais vienoje tiesėje (Priešinga tempimo deformacijai). Tokia deformacija veikia pastatų atramines kolonas, sienas ir pamatus, medžių kamienus, kaulus.
• lenkimo – susidaro veikiant kūną tempimo ir gniuždymo deformacijoms. Vienos kūno dalys yra tempiamos, o kitos gniuždomos.
• šlyties – susidaro veikiant kūną (ne vienoje vietoje) dviem lygiagrečioms, priešingų krypčių jėgoms. Kūno sluoksniai pasislenka lygiagrečiai vieni kitų atžvilgiu. Ši deformacija veikia uolienas ir ledynus kalnų šlaituose, detales jungiančius varžtus ir , kūnus, judančius veikiant didelei trinčiai.
• sąsūkos – susidaro, kai negalintį laisvai suktis kūną veikia dvi jėgos, sukančios priešingomis kryptimis.

Kuomet nustojus veikti jėgoms deformuotas kūnas atgauna pradinę formą, sukelta deformacija vadinama tampriąja. Jeigu jis lieka deformuotas deformacija vadinama plastine.

Deformacijos metu vidutiniai atstumai tarp dalelių pakinta. Suartintos dalelės pradeda stumti viena kitą, atitolusios traukti. Išnykus išoriniam veikimui, tarpusavio sąveikos dėka dalelės sugrįžta į buvusias savo padėtis.

Tenzometras – prietaisas kietųjų kūnų deformacijoms matuoti.