Pietryčių Azija regionas kuris driekiasi į pietus nuo Kinijos ir Japonijos apimantis ir dalį Indijos ir Ramiojo vandenyn

Pietryčių Azija – regionas, kuris driekiasi į pietus nuo Kinijos ir Japonijos, apimantis ir dalį Indijos ir Ramiojo vandenyno salų. Pietryčių Azijai priklauso Brunėjus, Mianmaras, Kambodža, Indonezija, Laosas, Malaizija, Filipinai, Singapūras, Tailandas, Vietnamas, Rytų Timoras, Palau bei daugybė mažų ir didesnių salelių.

Pietryčių Azija

Plotas	~4 545 792 km²
Gyventojų	~655 298 044
Tankumas	~135,6 žm./km²
Valstybės	Brunėjus Kambodža Rytų Timoras Indonezija Laosas Malaizija Birma Filipinai Singapūras Tailandas Vietnamas
BVP (PPP)	9,727 trln. JAV dol. (2014)
BVP (nominalus)	3,317 trln. JAV dol. (2016)
BVP gyventojui	5017 JAV dol.
Laiko juostos	nuo iki

Pietryčių Azija yra kalnų, salų ir plačių lygumų šalis. Nuo Mianmaro, per Laosą, Tailandą iki Vietnamo stūkso vešliais drėgnaisiais atogrąžų miškais apaugę kalnai. Tarp jų derlingose lygumose ir upių deltose gyvena dauguma žmonių. Pietuose yra Malakos pusiasalis, nutįsęs į Pietų Kinijos jūrą, o už jo 3700 Indonezijos vulkaninių salų. Indonezija apaugusi drėgnaisiais atogrąžų miškais, tarp miškų įsiterpusios tankiai gyvenamos lygumos.

Aukščiausia viršukalnė yra Džaja (Indonezija; 5030 m), didžiausias ežeras Tonlesapas (Kambodža; didžiausias ežero plotas drėgnuoju metu 6475 km²).

Klimatas

Regionas priklauso subekvatorinei ir pusiaujo klimato juostoms. Žemyninėje dalyje vyrauja drėgna vasara, tačiau sausa žiema, nes vasarą atkeliauja pusiaujo, o žiemą atogražų oro masės. Salose karšta ir drėgna ištisus metus, dėl pusiaujo klimato juostos. Vyrauja vasaros ir žiemos musonai. Vasarą musonai daugiau pučia į žemynine dalį, todėl ten daug krituliu ir potvynių. Žiemą atvirkčiai – iš žemyninės dalies į salas.

Taip pat skaitykite

Azijos tigrai

Šaltiniai

https://population.un.org/wpp/Download/Files/1_Indicators%20(Standard)/EXCEL_FILES/1_Population/WPP2019_POP_F01_1_TOTAL_POPULATION_BOTH_SEXES.xlsx
(PDF) (6th leid.). Jakarta: ASEAN. 2014 m. vasario mėn. p. 1. ISBN . Suarchyvuotas originalas (PDF) 4 rugsėjo 2015. Nuoroda tikrinta 9 gegužės 2015.
„Report for Selected Countries and Subjects“. World Economic. IMF. Outlook Database, 2016

Šis straipsnis apie geografiją yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] ttps://population.un.org/wpp/Download/Files/1_Indicators%20(Standard)/EXCEL_FILES/1_Population/WPP2019_POP_F01_1_TOTAL_POPULATION_BOTH_SEXES.xlsx

[ACIF2013-2] (PDF) (6th leid.). Jakarta: ASEAN. 2014 m. vasario mėn. p. 1. ISBN . Suarchyvuotas originalas (PDF) 4 rugsėjo 2015. Nuoroda tikrinta 9 gegužės 2015.

[IMF-3] „Report for Selected Countries and Subjects“. World Economic. IMF. Outlook Database, 2016