Zamòstė arba Zamòscis lenk Zamość miestas apskritis pietryčių Lenkijoje Liublino vaivadijoje 240 km į pietryčius nuo Var

Zamòstė (arba Zamòscis;lenk. Zamość) – miestas-apskritis pietryčių Lenkijoje, Liublino vaivadijoje, 240 km į pietryčius nuo Varšuvos, 90 km nuo Liublino, 60 km nuo Ukrainos sienos. Už 20 km plyti Roztocze nacionalinis parkas. Zamostės renesanso stiliaus senamiestis nuo 1992 m. įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. „Idealų miestą“ kūrė italų architektas iš Padujos. Miestas išlaikęs originalų planą ir jį saugojančius gynybinius įtvirtinimus. Statiniams būdingos susipynusios Italijos ir Centrinės Europos architektūrinės tradicijos.

Zamostė lenk. Zamość

Rotušė

Zamostė 50°43′01″š. pl. 23°15′11″r. ilg. / 50.717°š. pl. 23.253°r. ilg. / 50.717; 23.253 (Zamostė)

Laiko juosta: () ------ vasaros: ()

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Liublino vaivadija

Gyventojų (2022)	59 274
Plotas	30,34 km²
Tankumas (2022)	1 954 žm./km²

Pašto kodas	nuo 22-400 iki 22-410
Tinklalapis	www.zamosc.pl

UNESCO	(angl.) (pranc.): 564

Istorija

Miestą prekybiniame kelyje, jungiančiame Vakarų ir Šiaurės Europą su Juodąja jūra, 1580 m. įkūrė ATR etmonas Janas Zamoiskis. XVI–XVII a. miestas klestėjo, o buvo viena įspūdingiausių to meto ATR: miestą juosė galingų bastionų, kurtinų ir gynybinių griovių sistema, išnaudojanti Labunkos ir Topornicos upių ir pelkėtų slėnių teikiamus gamtinius pranašumus. Tvirtovė statyta tikintis galimų totorių antpuolių.

1648 m. Zamostę buvo apgulę Bogdano Chmelnickio kazokai, vėliau, per Šiaurės karą, Švedijos, Saksonijos kariuomenės, abiem atvejais miestas išsilaikė. 1772–1809 priklausė Galicijai, po 1809 m, pateko į Varšuvos kunigaikštystės sudėtį, Rusijos imperiją. XIX a. miestas buvo Liublino gubernijos Zamostės apskrities centras.1916 m. nutiestas geležinkelis.

Miestai partneriai

Bardejovas, Slovakija
, Anglija (Loughborough)
, Vokietija (Schwäbisch Hall)
Sumai, Ukraina
Žovkva, Ukraina

Nuorodos

Zamostė. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-03-25).
Atvirkštinis lietuvių kalboje vartojamų tradicinių Lenkijos vietovardžių formų sąrašas – Vilnius, MELI, 2002.
Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
Zamość. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 375 psl. (lenk.)

Oficiali svetainė
Pasaulio paveldo miestas

[1] Zamostė. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2023-03-25).

[2] Atvirkštinis lietuvių kalboje vartojamų tradicinių Lenkijos vietovardžių formų sąrašas – Vilnius, MELI, 2002.

[3] Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)

[4] Zamość. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. XIV (Worowo — Żyżyn). Warszawa, 1895, 375 psl. (lenk.)