Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas
Tipas	botanikos sodas
Geografinė padėtis	54°52′14″ š. pl. 23°54′37″ r. ilg. / 54.87056°š. pl. 23.91028°r. ilg. / 54.87056; 23.91028
Artimiausias miestas	Aukštoji Freda, Kaunas
Plotas	62,5 ha
Įkurtas	1923
Įkūrėjas	Konstantinas Regelis
Valdytojas	Vytauto Didžiojo universitetas
Kita informacija	LUBSA, BGCI, IPEN narys
Svetainė	http://botanika.vdu.lt/
Adresas	Ž. E. Žilibero g. 6
El. paštas	[e-mail]

Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas (VDU Botanikos sodas) lot. Hortus Botanicus Universitati Vytauti Magni − universitetinis botanikos sodas, esantis Kaune, Aukštojoje Fredoje, Ž. E. Žilibero g. 6. Užima 62,5 ha plotą, visuomenės lankymui atviros ekspozicijos − apie 30 ha plotą. Sodas atvertas lankytojams visus metus. Įėjimas mokamas.

Botanikos sodo oranžerijoje.

VDU Botanikos sodo administracijos pastatas.

Dekoratyviųjų augalų ekspozicija.

Pirmasis sodo direktorius - Konstantinas Regelis.

Bijūnų kolekcija.

Rožynas.

Pašto ženklas „VDU botanikos sodui – 100 metų“.

Svarbiausia VDU Botanikos sodo funkcija yra formuoti, kaupti, saugoti, atnaujinti ir tirti augalų kolekcijas. Šios kolekcijos yra svarbios botaninei įvairovei išsaugoti, mokslo tyrimams, studijoms, edukacijai ir visuomenės ekologiniam švietimui.

Veikia 3 skyriai – Mokslo, Ekspozicijų ir kolekcijų bei Paslaugų ir edukacijos. Mokslo skyriuje yra dendrologijos ir fitopatalogijos, Vaistinių ir prieskoninių augalų bei Pomologijos mokslo sektoriai. Ekspozicijų ir kolekcijų skyrių sudaro gėlininkystės kolekcijų sektorius, floros sistematikos grupė ir oranžerija. 2019 m. dirbo 62 darbuotojai, iš jų 7 mokslo darbuotojai.

Sode auginama daugiau kaip 14700 augalų rūšių, veislių ir formų. Botanikos sode gausu įvairių ekspozicijų: vienmečių ir daugiamečių gėlių, vaistinių augalų, sidabrakrūmių ir spygliuočių, hortenzijų, petunijų ir energinių augalų. Atnaujintos rožių, jurginų, tulpių ir kitų svogūninių augalų bei bijūnų kolekcijos, floros sistematikos ekspozicija. Įrengta gruntą valančių augalų ekspozicija, kuri 2019 m. apdovanota Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurso „Lietuvos metų gaminys“ aukso medaliu. Auginamas edukacinis daržas.

VDU Botanikos sodas aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos bei tarptautinėmis organizacijomis, kartu būdamas ir jų nariu: Lietuvos universitetų botanikos sodų asociacijos (LUBSA), Baltijos botanikos sodų asociacijos, Europos botanikos sodų konsorciumo, Tarptautinės botanikos sodų organizacijos (BGCI). Jau daug metų botanikos sodas įsitraukęs į Tarptautinio augalų mainų tinklo (IPEN) veiklą, vykdo sėklų mainus su viso pasaulio botanikos sodais ir mokslinėmis institucijomis.

Botanikos sode kasmet organizuojama Užgavėnių šventė, pavasarinės ir rudeninės mugės, „Augalų žavadienis“, „Kvapų naktis“, Aleksoto šventė., vyksta įvairūs kultūriniai ir pažintiniai renginiai: koncertai, parodos, paskaitos, mokymai, kūrybinės dirbtuvės.

Istorija

Botanikos sodas Kaune įkurtas 1923 m. prie Lietuvos universiteto (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo) Matematikos-gamtos fakulteto kaip Lietuvos botanikos mokslų centras. Jam parinktas 70 ha žemės plotas Aukštojoje Fredoje, į kurį pateko buvęs J. Godlevskio dvaro parkas su tvenkiniais ir dalis Kauno tvirtovės gynybinių įrenginių. Vadovauti botanikos sodui iš Tartu universiteto (Estija) pakviestas prof. Konstantinas Regelis. Kaip buvo įprasta tuo metu, pilno klasikinio universiteto botanikos katedros vedėjas kartu buvo ir botanikos sodo vedėjas. Tad K. Regelis iš karto ėmė organizuoti botanikos sodo darbą ir jau 1922 m. vasarą aplankė universitetų botanikos sodus septyniose Vakarų Europos valstybėse.

Su kitų botanikos sodų pagalba, ypač Berlyno, Karaliaučiaus ir Sankt Peterburgo, Lietuvos universiteto botanikos sodas kūrėsi labai sparčiai ir kvalifikuotai. 1923 m. vasario 15 d. oficialiai paskirta teritorija, o tų pačių metų liepos 8 d. botanikos sodas iškilmingai pašventintas, prezidentas Aleksandras Stulginskis padėjo kertinį akmenį būsimai oranžerijai. 1925 m. pastatytuose dviejuose šiltnamiuose imta auginti atogrąžų augalus, tarp jų ir gigantiškąją viktoriją, riešutinį lotosą.

Per kelerius metus botanikos sodas tapo ne tik biologijos, medicinos ir farmacijos studentų mokomąja baze, bet ir svarbiu botanikos mokslo centru. Daug dėmesio buvo skiriama augalų aklimatizacijos, introdukcijos, paveldimumo, ligų, sistematikos ir kitiems klausimams nagrinėti. 1926 m. botanikos sodo kolekcijose buvo 4650 rūšių augalų, 1932 m. – 5987, 1934 m. – 7180, 1936 m. – 7200 rūšių. 1937 m. pastatyta 12,2 m aukščio palmėms auginti skirta oranžerija su baseinu.

1940 m. sodo įkūrėjas ir pirmasis vedėjas K. Regelis pasitraukė į Šveicariją. 1941 m. įsteigus Lietuvos mokslų akademiją (MA), botanikos sodas perėjo jos žinion. Antrojo pasaulinio karo metais sodas gana stipriai nukentėjo. Žuvo dalis augalų oranžerijose, sunaikinta rožių kolekcija, sumažėjo dekoratyviųjų augalų. Po karo, nuo 1946 m., botanikos sodas tapo MA Biologijos instituto, po 1959 m. reorganizacijos – Botanikos instituto sudėtine dalimi.

Didelės centrinės dalies rekonstrukcija prasidėjo nuo 1974 m., pagal kraštovaizdžio architektės Dainoros Juchnevičiūtės 1972 m. parengtą projektą. Buvo įrengti nauji gėlynai, takai, laistymo sistema. 1983–1986 m. pastatyti eksperimentiniai šiltnamiai su laboratorijų bloku. 1989 m. botanikos sodas Kaune tapo Botanikos instituto filialu, 1990 m. – savarankiška Lietuvos MA įstaiga, 1992 m. sausio 31 d. įjungtas į atkurtą Vytauto Didžiojo universitetą.

1997 m. botanikos sode įrengta unikali ekspozicija akliesiems ir silpnaregiams, kurioje auginamus vaistinius, uoginius, prieskoninius augalus galima liesti, uostyti, o pavadinimai parašyti Brailio raštu. 2011 m. buvo pasodinta Birutės Galdikas ąžuolų giraitė.2016 m. atstatyta medinė ažūrinė pavėsinė – pergolė (arch. Rimas Vieštautas). Piečiausioje jos dalyje įrengta apžvalgos aikštelė. Pergolė supa didžiausią Lietuvoje rožyną.

Botanikos sodo mokslininkai (R. Daubaras ir L. Česonienė) išvedė ir įteisino dvi sodinių šilauogių veisles 'Freda' ir 'Danutė' , penkias spanguolių veisles 'Reda', 'Vita', 'Amalva', 'Žuvinta' ir 'Vaiva' , tris paprastojo putino veisles 'Aras', 'Perlas' ir 'Dievind' ir vieną margalapės aktinidijos veislę 'Milema'.

2018 m. Parc Floral de Paris (Prancūzija) vykusiame 30-tajame tarptautiniame jurginų konkurse A. Balsevičiaus išvesta jurginų veislė 'Orija' pelnė Vaikų prizą ir antrąją vietą publikos rinkimuose.

2023 m. minint VDU Botanikos sodo 100 metų jubiliejų Lietuvos paštas išleido keturių pašto ženklų bloką „VDU botanikos sodui – 100 metų“.

Direktoriai

1923–1940 m. – Konstantinas Regelis 1940–1952 m. – Kazimieras Grybauskas 1952–1961 m. – Marija Lukaitienė 1961–1975 m. – Algimantas Morkūnas

1975–2000 m. – Aloyzas Ramunis Budriūnas 2000–2008 m. – Remigijus Daubaras 2008–2015 m. – Vida Mildažienė nuo 2015 m. – Nerijus Jurkonis

Galerija

• Spygliuočių medžių ir krūmų kolekcija, 2005 m.
• Vilkdalgių kolekcija, 2005 m.
• VDU botanikos sodo tvenkinys
• Tulpių kolekcija
• Botanikos sodo oranžerija 2007 m.

Šaltiniai

1. Vytautas Magnus University Botanical Garden in Kaunas. Botanic Gardens Conservation International (žiūrėta 2020-02-29)
2. VDU Botanikos sode – nauja gruntą valančių augalų ekspozicija (žiūrėta 2020-02-29)
3. Už gruntą valančių augalų ekspoziciją – aukso medalis (žiūrėta 2020-05-27) 2021-08-05 iš Wayback Machine projekto.
4. „Kauno miesto savivaldybė Aleksoto seniūnija“. kaunas.lt. 2015-03-23. iš originalo 2016-04-07. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.
5. . VDU Kauno botanikos sodas. Suarchyvuotas originalas 2013-02-28.
6. Slėptis nuo karščių – į aristokratišką dvarų pavėsį 2019-07-06 iš Wayback Machine projekto.. lrytas.lt
7. VDU Kauno botanikos sode išvestos pirmosios lietuviškos sodinės šilauogės veislės (žiūrėta 2020-02-29)
8. Patvirtintos pirmosios lietuviškos spanguolės veislės (žiūrėta 2020-02-29)
9. Dvi pirmosios lietuviškos putinų veislės išvestos VDU Botanikos sode Kaune (žiūrėta 2021-01-26)
10. Patvirtinta nauja lietuviška putinų veislė (žiūrėta 2023-08-14)
11. Patvirtinta nauja VDU Botanikos sode išvesta margalapės aktinidijos veislė (žiūrėta 2023-08-14)
12. Prestižiniame gėlininkų konkurse Paryžiuje – pripažinimas lietuviškai jurginų veislei (žiūrėta 2020-02-29)
13. Unikalias augalų kolekcijas puoselėjantis VDU Botanikos sodas įamžintas pašto ženkle (žiūrėta 2023-08-14)

Nuorodos

Vikiteka: Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

• Botanikos sodo tinklalapis