Volkswagen Typ 1Bendra informacijaGamintojasVolkswagenMetai1938 2003ChronologijaPo toVW Golf VW New Beetle VW BeetleKėbu

Bendra informacija
Volkswagen Typ 1

Gamintojas	Volkswagen
Metai	1938 - 2003
Chronologija
Po to	VW Golf VW New Beetle VW Beetle
Kėbulas ir važiuoklė
Klasė	Ekonominis automobilis
Kėbulo tipas (-ai)	2 durų sedanas 2 durų kabrioletas
Variklis ir transmisija
Variklis (-iai)	Opozicinis, 4 cilindrų 1,0 L, 1,1 L, 1,2 L, 1,3 L, 1,5 L, 1,6 L nuo 23,5 iki 50 AG
Transmisija (-os)	4 pavarų mechaninė 4 pavarų mechaninė Manumatic (nuo 1961 m.) 3 pavarų pusiau automatinė (1967-1976 m.)
Išmatavimai
Ratų bazė	2400 mm
Ilgis	4070–4140 mm
Plotis	1540–1585 mm
Aukštis	1500 mm
Svoris	650–930 kg
Kita informacija

Volkswagen Beetle arba vokiškai VW Käfer (oficialiai vadintas Volkswagen Typ 1) – dviejų durų, keturvietis ekonominis automobilis su gale esančiu opoziciniu, keturių cilindrų, oru aušinamu varikliu. Automobilis nuo 1938 iki 2003 metų gamintas Vokietijos gamintojo Volkswagen.

Istorija

1930–1939

30-tųjų pradžioje ėmus populiarėti aptakiems automobiliams, 1932–1934 metų laikotarpiu gavus užsakymą, Ferdinandas Porsche sukonstravo prototipus Zündapp Typ 12 ir NSU Typ 32 su gale esančiais oru aušinamais varikliais. 1933 metais tuometinis Vokietijos kancleris Adolfas Hitleris, automobilių verslininkas Jakobas Verlinas (vok. Jakob Werlin) ir automobilių konstruktorius Ferdinandas Porsche susitiko Berlyno viešbutyje Kaiserhof. Susitikimo metu A. Hitleris išreiškė pageidavimą sukurti patikimą ir pigų, masiškai gaminamą liaudies automobilį, kurį galėtų įsigyti vidutines pajamas turinti Vokietijos šeima. Po metų ši idėja paskelbta viešai ir iškelti būsimojo automobilio reikalavimai: jis turi talpinti 4 suaugusius žmones, pasiekti 100 km/val., eikvoti 7l/100 km ir kainuoti ne daugiau 1000 Reichsmarkių (tiek tuo metu kainavo paprastas motociklas). 1934 metų birželio 22 dieną tarp Vokietijos automobilių pramonės sąjungos (vok. RDA) ir Porsche konstravimo biuro sudaryta sutartis sukurti pirmuosius liaudies automobilio prototipus. Ferdinandas Porsche su savo inžinierių komanda 1934–1938 metų laikotarpiu sukūrė prototipus V1, V2, V3, W30 ir 1938 metais paruošė galutinį projekto prototipą VW38. Ruošiantis masinei gamybai automobiliui suteiktas oficialus pavadinimas VW Typ 60 KdF-Wagen (Kraft durch Freude - Galia per džiaugsmą, tuometinės laisvalaikio organizacijos pavadinimas). 1938 metais pradėta statyti VW gamykla, kertino akmens iškilmių metu pristatomos trys kėbulo modifikacijos – sedanas, sedanas su stoglangiu ir kabrioletas. Šalia besikuriančiam miestui suteiktas Stadt des KdF-Wagens vardas, kuris pokaryje pervadintas Volfsburgo vardu.

1938.05.26. VW gamyklos kertinio akmens ceremonija
Ferdinand Porsche (1875-1951),1940 metų nuotrauka
1936 VW Prototyp V3
1938 Prototyp VW38
1938 Prototyp VW38

1939–1945

Naudojant KdF-Wagen bazę sukurtas karinis visureigis VW Typ 82 Kübelwagen, amfibija VW Typ 166 Schwimmwagen, daugybė kitų modifikacijų ir prototipų. Vabalo serijinė gamyba pradėta 1941 metų vasarą, tačiau iki karo pabaigos pagaminta tik apie1200 automobilių vabalo kėbulu. Karo metu VW gamykloje gaminti ne tik automobiliai, bet ir įvairi karinė produkcija (lėktuvų dalys, V1 raketų korpusai, minos ir kt.), todėl nemažą dalį gamyklos sunaikino sąjungininkų aviacija.

1943 VW Typ 82 E, Vilnius
VW Typ 82 Kübelwagen
VW Typ 166 Schwimmwagen

1945–1949

Pokaryje Volkswagen gamyklą perima britų karinė vadovybė, kuri gerokai apgriautoje gamykloje atnaujino VW Vabalų gamybą, gamyklai ima vadovauti britų majoras Ivan Hirst. Britai susiduria su dideliu stygiu žaliavų ir dalių, todėl gamyba dažnai stringa, pirmieji pokariniai Vabalai gaminami pritaikant kitų automobilių dalis (skardos, žibintai, stiklai).

1946 metų kovą pagaminamas 1000-tasis pokarinis Vabalas, o tų pačių metų spalio mėnesį gamybai įsibėgėjus, pagaminamas jau 10 000-asis Vabalas. 1947 metais olandų verslininkas Ben Pon tapo pirmuoju oficialiu importuotoju, užsakiusiu penkis Vabalus eksportui į Olandiją.

1948 metais Volkswageno gamyklai vadovauti britai paskiria vokietį Heinz Nordhoff (1899–1968), kurio dėka VW įmonė ateinančiais dešimtmečiais tampa žymiausiu pasaulio gamintoju. Britų karinė vadovybė VW gamyklą Vokietijai galutinai gražina 1949 metų spalį.

1946 m. Berlynas
~1949 VW Standard

1949–1980

Perėmus VW gamyklą naujam vadovui ir ją perdavus Vokietijai, Vabalams imama taikyti platesnė spalvų gama, chromo apdaila ir nauji salono apmušimai. 1949 metais Osnabriuke įmonėje Karmann, Vabalo bazėje pradedami gaminti keturviečiai kabrioletai VW Typ 15 (1949–1980). Tais pačiais metais Vupertalio mieste pradedami gaminti dviviečiai kabrioletai Hebmüller VW Typ 14A (1949–1953).

1949 metų lapkričio 12 dieną VW gamyklos vadovas Heinz Nordhoff spaudos atstovams oficialiai pristatė VW Transporter prototipus ir pasiruošimą autobusėlio masinei gamybai. Autobusėlio konstrukcinė schema nuo Vabalo skyrėsi nedaug. 1950 metų kovo mėnesį toje pačioje gamykloje pradedami gaminti VW Typ 2 T1 autobusėliai.

VW Vabalo modelio pagrindu atsirado autobusiukas VW Typ 2 (T1 1950–1967 ir T2 1967–1979), VW Typ 14 Karmann Ghia (1955–1974), VW Typ 3 (1961–1973), VW Typ 34 Karmann Ghia (1961–1969), pašto automobilis VW Typ 147 Fridolin (1964–1974), VW Typ 4 (1968–1974), visureigis VW Typ 181 (1969–1980).

Volkswagen, Renault, Peugeot ir FIAT gamintojai išpopuliarino galiniais ratais varomus kompaktiškus automobilius su gale esančiais varikliais, Vakarų Europos rinkoje tokių automobilių skaičius padidėjo nuo 2,6 procentų 1946 metais, iki 26,6 procento.

1953 metų kovo mėnesį galinis dvigubas Vabalo langas tampa vientisas, tai yra ovalo formos be perskyrimo (1953–1956).

1955 metų vasarą Vabalo bazėje pradedama gaminti Karmann Ghia (1955–1974).

1955 metų rugpjūčio 5 dieną pagaminamas milijoninis Vabalas.

1961 metų gruodžio 4 dieną pagaminamas 5 milijoninis Vabalas.

1962 metų duomenimis, VW gamykloje per vieną dieną pagaminama 3330 Vabalų.

1965 metais Vabalai pradedami gaminti su 1,3 litro darbino tūrio varikliais, 1966 metais su 1,5 litro.

1967 metais Vabalų kėbulo išvaizda modernizuojama, elektros įranga pereina prie 12 Voltų įtampos. Vabalai pradedami gaminti taip pat ir su pusiau automatinėmis pavarų dėžėmis (VW Automatic).

1970 metais pradedamas gaminti modelis VW 1302 (1970–1972) su priekyje esančia MacPherson pakaba.

1971 metais pasiekiamas didžiausias Vabalų gamybos rekordas, per vienerius metus pagaminta 1,3 milijono Vabalų.

1972 m. vasario 17 d. pagamintas 15 007 034 Vabalas, tiek kadaise buvo pagaminta Ford Model T (1908–1927) automobilių, Vabalas tampa nauju rekordininku.

1972 metų liepos mėnesį pradedamas gaminti modelis VW 1303 (1972–1975), jis išsiskyrė lenktu priekiniu stiklu ir nauju salono skydeliu.

1974 metais Volkswagen pradėjo gaminti priekiniais ratais varomą modelį VW Golf, todėl tų pačių metų liepos 1 dieną Vabalų gamyba Volfsburgo automobilių gamykloje nutraukiama, 1945–1974 metų laikotarpiu Volfsburgo VW gamykloje pagaminta 11 916 519 Vabalų. Vabalų gamyba Vokietijoje buvo tęsiama Emdeno ir Osnabriuko miestuose.

1974 metais Jungtinėse Valstijose importuojamiems automobiliams įsigaliojus ekologiniams įstatymams, Vabalai pradėti gaminti su įpurškimu ir katalizatoriumi.

1975 metais gamyboje lieka tik 1.2 ir 1.6 litro darbinio tūrio varikliai. Ekonominės klasės modeliai VW 1200 pradedami gaminti su 12 voltų įranga.

1977 metų gruodyje artėjant Vabalų sedanų gamybos pabaigai, Vabalai į Europą pradedami tiekti iš Meksikos. Gamintojais pasaulyje liko Filipinai, Pietų Afrikos Respublika, Nigerija, Peru, Urugvajus, Venesuela, Brazilija ir Meksika.

1978 metų sausio 19 dieną nuo Emdeno VW gamyklos konvejerio nuriedėjo paskutinis Vabalas pagamintas Vokietijoje sedano kėbulu.

1980 metų sausio 10 dieną Osnabriuke pagamintas paskutinis kabrioletas, tai buvo paskutinis Vabalas pagamintas Vokietijoje. Nuo 1948 metų pagaminta 332 000 kabrioletų, serijiniu būdu Vabalų kabrioletai pasaulyje gaminti tik Vokietijoje. Vabalai toliau gaminami Brazilijoje, Meksikoje, Nigerijoje ir Peru (sedanai).

1950 VW Limousine Standard
1949 VW Cabriolet Hebmüller
1951 VW Cabriolet Karmann
1955 Milijoninis Vabalas
1966 Vabalo bazė VW 1300
1966 variklis VW 1300
1970-1972 VW 1302
1974 VW 1303
1972 VW 1300, Vilnius
1980 VW 1303 Cabriolet Karmann paskutinis Vabalas Vokietijoje

1980–2003

Nutraukus Vabalų gamybą Vokietijoje į šalį Vabalai tiekiami iš Meksikos. Vokietijoje jie importuoti 1977–1985 metų laikotarpiu, bei 1995–1997 ir 2003 metais.

Meksikoje Vabalai gaminti tik vieno pavyzdžio su 1,2 l darbinio tūrio varikliu. Kiekvienais metais eksportui į Europą pagaminamos specialios serijos išskirtomis spalvomis, salono apmušimais ir dekoratyviniais žiedais ratlankiuose. Specialių serijų kiekis dažniausiai siekdavo apie 3500 Vabalų.

1981 m. gegužės 15 dieną Meksikos Puebla gamykloje pagaminamas 20 milijoninis Vabalas, šiai progai atminti pagaminama 3700 vnt. specialios serijos Vabalų pavadintais Silver Bug.

1985 metais pažymint Vabalų gamybos 50-metį, pagaminama speciali Jubiliejinių Vabalų serija, nudažyta metalika spalva ir su žalsvais tonuotais stiklais.

1986 metais Brazilija nutraukia Vabalų gamybą (1993–1996 metais vėl atnaujinta).

1992 metais pagamintų Vabalų kiekis perkopė 21 milijono ribą.

Nieko esminio nekeisdami meksikiečiai VW 1200 modelį gamino iki 1992 metų spalio mėnesio, kai įtakoti oro užterštumo pradėjo Vabalų gamybą su 1,6 l darbinio tūrio varikliais su įpurškimu ir katalizatoriumi (VW 1600i).

1995 metais Meksikoje modernizuojant Vabalų išvaizdą jie pradėti gaminti be jokios chrominės apdailos, visas dalis tik dažant, taip pat atsisakyta ventiliacinių angų priekyje ir gale.

2003 metais Vabalų gamyba per metus sumažėjo iki 30 000 vnt., lyginant su 1971 metais, kai per metus buvo pagaminta 1,3 milijono Vabalų.

2003 m. birželį kompanija dėl mažėjančios paklausos paskelbė apie Vabalų gamybos nutraukimą. Paskutinė 3000 Vabalų modelių serija pavadinta Última Edición (paskutinė laida) vardu. Última Edición modeliai nudažyti žydra ir smėlio spalvomis, surinkti su chromuotomis dalimis, turėjo 50 AG 1,6 L variklius, išvystydavo 130 km/val. greitį.

2003 metų liepos 30 dieną paskutinis Vabalas nuriedėjo nuo Pueblos gamyklos konvejerio.

Per visą gamybos laikotarpį nuo 1938 iki 2003 metų pagaminti 21 529 464 klasikiniai Vabalai, jie tapo labiausiai parduodamu automobiliu pasaulyje, bei pirmuoju, kuris pasiekė 20 milijonų ribą (vėliau šį rekordą aplenkė VW Golf automobiliai).

~ 1970 VW 1200 Fusca Brasil
1984 Mexico Samtroter Sonderkäfer
~1997 Mexico Taxi
~2000 Mexico Käfer
2003 Mexico Käfer Última Edición

Techninės charakteristikos

Pirmieji Vabalai išvystydavo maksimalų 100 km/val. greitį, vėliau didėjant variklio darbiniam tūriui Vabalai pasiekdavo 130 km/val. greitį. Ankstyvieji Vabalai gaminti su 1 litro darbinio tūrio varikliu ir 100 km/val. greitį pasiekdavo per 90 sekundžių, 1,6 litro Vabalai 100 km/val. greitį pasiekdavo per 22,5 sekundės. Kuro sąnaudos atitinkamai siekė 7,2 l/100 km ir 9,2 l/100 km.

Metai	Darbinis tūris	Arklio galios	Variklio apsisukimai	Sukimo momentai	Maksimalus greitis	Kuro sąnaudos	Tuščio svoris
VW Vabalų techninės charakteristikos
1938	985 cm³	23,5 AG	3300 aps./min.	63/1800	100 km/h	7,25 l	650 kg
1943	1131 cm³	25 AG	3300 aps./min.	69/2000	105 km/h	7,2 l	650 kg
1954	1192 cm³	30 AG	3400 aps./min.	75/2000	110 km/h	7,3 l	730 kg
1961	1192 cm³	34 AG	3800 aps./min.	76/1700	115 km/h	7,5 l	730 kg
1965	1285 cm³	40 AG	4000 aps./min.	89/2000	120 km/h	8,5 l	760 kg
1966	1493 cm³	44 AG	4000 aps./min.	102/2000	125 km/h	8,8 l	760 kg
1970	1285 cm³	44 AG	4100 aps./min.	88/3000	125 km/h	8,5 l	760 kg
1970	1584 cm³	50 AG	4000 aps./min.	108/2800	130 km/h	9,2 l	760 kg
1978 Meks.	1192 cm³	34 AG	3800 aps./min.	76/1700	115 km/h	7,5 l	760 kg
1992 Meks.	1584 cm³	50 AG	4000 aps./min.	97/2200	127 km/h	9,6 l	820 kg

Modelių VW 1302 svoris 870 kg, VW 1303 svoris 890 kg. Kabrioletų pagamintų iki 1970 metų svoris 800 kg, kabrioletų VW 1302 svoris 910 kg, VW 1303 svoris 930 kg.

Meksikoje Vabalai pradėti gaminti 1954 metais, 1978 metų pradžioje baigus Vabalų gamybą Vokietijoje, Vabalai pradėti tiekti iš Meksikos.

Pritaikymas ir perdarymai

Pokaryje nuo pat Vabalų gamybos pradžios, Vabalo bazė ir variklis plačiai naudotas kitų automobilių gamintojų. Automobilių dizaino studijos savo kuriamiems projektams taip pat dažnai naudodavo Vabalo bazę. Įvairiose šalyse tapo populiaru Vabalus perdaryti į sportinius bagius, taip pat gaminti įvairių formų stiklo audinio kėbulus, juos pritvirtinus prie Vabalo bazės atsirado įvairios sportinių ir klasikinių automobilių imitacijos. 60-aisiais naudojant vabalo pakabą, pavarų dėžę ir variklį, sukurta populiari Formula Vee žiedinių lenktynių klasė gyvuojanti iki šių dienų. Taip pat egzistuoja žiedinių lenktynių klasė Uniroyal Fun Cup, techniškai šie automobiliai neturi nieko bendro su Vabalais, tačiau kėbulai pagaminti iš stiklo audinio, kurie atkartoja Vabalo kėbulo formas.

VW Baja Bug
1969 VW Buggy Kitcar
1969 Formula V

New Beetle, Beetle

1993 metais VW vadovybė svarstė Vabalo atnaujinimo ir modernizavimo klausimus, tačiau prieita išvados, kad norint turėti šiuolaikišką automobilį, jį reikia perdaryti iš esmės. 1994 metų kovo mėnesį Ženevos automobilių salone pristatytas Concept 1 automobilis primenantis senojo Vabalo formas. 1997 metų lapkričio mėnesį VW bendrovė pradėjo gaminti New Beetle (1997–2010) sukonstruotą Golf IV bazėje ir gamintą Meksikoje. Vėliau, 2011 metais jį pakeitė atnaujintas VW Beetle automobilis, kuris gamintas iki 2019 metų.

VW New Beetle
VW New Beetle Cabriolet
VW Beetle 2012
VW Beetle Cabriolet

Šalys Vabalų gamintojos ir gamybos metai

Europa:

Vokietija 1938–1980
Airija 1950–1977
Belgija 1954–1975
Portugalija 1964–1976
Jugoslavija 1973–1976

Lotynų Amerika:

Meksika 1954–2003
Brazilija 1953–1986 (1993–1996)
Kosta Rika 1970–1975
Venesuela 1963–1981
Peru 1966–1987
Urugvajus 1961–1982

Afrika:

Pietų Afrikos Respublika 1951–1979
Nigerija 1975–1988

Azija:

Tailandas 1972–1974
Filipinai 1959–1982
Malaizija 1968–1977
Singapūras 1968–1974
Indonezija 1972–1977

Okeanija:

Australija 1954–1976
Naujoji Zelandija 1954–1972

VW Vabalai gaminti 20-tyje pasaulio šalių, tačiau daugiausiai jų pagaminta Vokietijoje, Brazilijoje ir Meksikoje. Kai kurios šalys Vabalus tik surinkinėjo iš dalių pagamintų didžiosiose kitų šalių gamyklose.

Pavadinimai

Prieškaryje Vokietijoje oficialiai šis automobilis vadintas VW Typ 60 KdF-Wagen, pokaryje pervadintas VW Typ 1, VW Limousine, VW Sedan vėliau VW 1200, VW 1300, VW 1500, VW 1302, VW 1303 ir VW 1600i, tačiau labiausiai išplito paprastu Käfer pavadinimu (vok. vabalas), kiekviena šalis turėjo savos kalbos pavadinimą.

Modelio pavadinimas	Arklio galios	Gaminimo metai
Modelių pavadinimai ir gamybos metai
VW Limousine	25 AG / 18 kW	1945-1954
VW Limousine	30 AG / 22 kW	1954-1961
VW 1200	34 AG / 25 kW	1961-1992
VW 1300	40 AG / 29 kW	1965-1970
VW 1500	44 AG / 33 kW	1966-1970
VW 1300	44 AG / 33 kW	1970-1975
VW 1302	44 AG / 33 kW	1970-1972
VW 1302 S	50 AG / 37 kW	1970-1972
VW 1303	44 AG / 33 kW	1972-1975
VW 1303 S	50 AG / 37 kW	1972-1975
VW 1303 S Cabriolet	50 AG / 37 kW	1972-1980
VW 1200	50 AG / 37 kW	1975-1977
VW 1600i	50 AG / 37 kW	1992-2003

Angliškai kalbančiose šalyse Vabalas vadintas Beetle arba Bug, Prancūzijoje Coccinelle, Italijoje Maggiolino, Lenkijoje Garbus, Čekijoje Brouk, Vengrijoje Bogár, Olandijoje Kever, Suomijoje Kupla,Turkijoje Kaplumbağa, Rusijoje Жук, Lotynų Amerikoje ir ispaniškai kalbančiose šalyse Escarabajo, Congorocho, Pichirilo, Peta, Poncho, Cucaracha, Bolillo o Volky, Cepillo, Meksikoje ir centrinės Amerikos šalyse Vocho ir Brazilijoje Fusca vardu

Kinas, televizija

Pastarųjų dešimtmečių vaidybinių filmų gatvių scenose ir kadro fonuose neišvengiamai galima pamatyti stovinčių ar pravažiuojančių daugybę Vabalų, ne viename filme pagrindinis filmo herojus taip pat važinėja Vabalu. Sukurta daugybė dokumentinių filmų skirtų Vabalų istorijai. Jungtinėse Valstijose sukurta eilė vaidybinių filmų, kuriame pagrindinį vaidmenį atlieka automobilis vardu Herbis.

Filmų sąrašas skirtų Herbio automobiliui: The Love Bug (1968), Herbie Rides Again (1974), Herbie Goes To Monte Carlo (1977), Herbie Goes Bananas (1980), Herbie The Love Bug (1982 – TV, penki epizodai), New Herbie The Love Bug (1997), Herbie: Fully Loaded (2005).

1971–1978 metų laikotarpiu Vokietijoje sukurti penki pilnametražiai vaidybiniai filmai, kuriame pagrindinį vaidmenį atliko Vabalas vardu Dudu. Filmų pavadinimai ir sukūrimo metai: Ein Käfer geht aufs Ganze (1971), Ein Käfer gibt Vollgas (1972), Ein Käfer auf Extratour (1973), Das verrückteste Auto der Welt (1975), Zwei tolle Käfer räumen auf (1978).