Vokietijos ekonomikaValiutaEuras EUR Fiskaliniai metaiKalendoriniai metaiPrekybos partneriaiES PPO EBPOStatistiniai duom

Statistiniai duomenys
Vokietijos ekonomika

Valiuta	Euras (EUR, €)
Fiskaliniai metai	Kalendoriniai metai
Prekybos partneriai	ES, PPO, EBPO
BVP	4,318 trln. $ (nominalus, 2021 m.; 4-a) 4,743 trln. $ (PPP, 2021 m.; 5-a)
BVP augimas	4,2 % (2021 m.)
BVP gyventojui	51 967 $ (nominalus, 2021 m.; 15-a) 57 081 $ (PPP, 2021 m.; 15-a)
BVP pagal ūkio sektorius	žemės ūkis: 0,7 % pramonė: 30,7 % paslaugos: 68,6 % (2017 m.)
Infliacija	0,5 % (2020 m.)
ŽSRI	0,947 (2019 m.; 6-a)
Darbo jėga	42,3 mln. (2020 m.)
Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektorius	žemės ūkis: 1,4 % pramonė: 24,2 % paslaugos: 74,3 % (2016 m.)
Bedarbystė	4,4 % (2020 m.)
Pagrindiniai pramonės sektoriai	Geležis, plienas, akmens anglis, cementas, chemikalai, mašinos, transporto priemonės, mašinų įranga, elektronika, automobiliai, maistas ir gėrimai, laivų statyba, tekstilė
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos	2,004 trln. $ (2019 m.)
Eksporto prekės	motorinės transporto priemonės, mašinos, chemikalai, kompiuteriniai ir elektroniniai gaminiai, elektros įranga, vaistai, metalai, transporto įranga, maisto produktai, tekstilė, gumos ir plastiko gaminiai
Pagrindiniai eksporto partneriai	JAV 8,8 % Prancūzija 8,2 % Kinija 6,8 % Nyderlandai 6,7 % JK 6,6 % Italija 5,1 % (2017 m.)
Importo pajamos	1,804 trln. $ (2019 m.)
Importo prekės	mašinos, duomenų apdorojimo įranga, transporto priemonės, chemikalai, nafta ir dujos, metalai, elektros įranga, vaistai, maisto produktai, žemės ūkio produktai
Pagrindiniai importo partneriai	Nyderlandai 13,8 % Kinija 7,0 % Lenkija 6,7 % Prancūzija 6,6 % Belgija 5,9 % Italija 5,4 %
Tiesioginės užsienio investicijos	2,298 trln. $ (2017 m.)
Bendroji skola užsieniui	5,084 trln. $ (2017 m.)
Valstybės išlaidos
Valstybės įsiskolinimas	59,8 % nuo BVP (2019 m.) 2,053 trln. $ (2019 m.)
Tiesioginės įplaukos	46,8 % nuo BVP (2019 m.)
Tiesioginės išlaidos	45,4 % nuo BVP (2019 m.)
Ekonominės pagalbos fondas	24,67 mlrd. $ (2016 m.)
Bankų reitingavimas	: AAA Moody's: Aaa Fitch: AAA
Rezervo fondas	400 mlrd. $ (2020 m.)
Infolentelė: • • redaguoti

Vokietijos ekonomika yra didžiausia Europoje ir ketvirta pagal nominalųjį BVP pasaulyje. Pastaruoju metu Vokietijos ekonomika dinamiškumu nepasižymi, yra priklausoma nuo galimų išorės sukrėtimų ir vidinių struktūrinių problemų. 2008 m. BVP sudarė 2 918 mlrd. eurų.

Ekonomikos struktūra

Kaip ir daugelyje industrializuotų šalių pagrindinis Vokietijos ekonomikos sektorius yra paslaugos, kurios apima turizmą, prekybą, bankus, draudimą, žiniasklaidą ir sukuria apie 72% BVP.

Itin išplėtota pramonė. Ji sukuria 27.2% bendrojo vidaus produkto, svarbiausios pramonės šakos - chemijos pramonė, metalurgija, mašinų ir automobilių gamyba (sudaro daugiau nei penktąją dalį eksporto), elektronikos prekių gamyba. Garsūs yra vokiški tekstilės gaminiai, vaistai. Centrinio Rūro anglių baseine iškasama daug rudųjų anglių, arba lignito, kuris vartojamas kaip kuras gamyklose, taip pat išgaunamos gamtinės dujos. Iš 500 didžiausią apyvartą pasaulyje turinčių kompanijų 37 yra įsikūrusios Vokietijoje. Tarp jų didžiausios įmonės yra Volkswagen, Daimler, Allianz, E.ON, Siemens, Metro, BASF, Deutsche Telekom, BMW ir Munich Re Group. Pagal darbuotojų skaičių didžiausios įmonės yra Deutsche Post, Siemens ir Volkswagen. Pasaulinės reikšmės prekių ženklai yra Mercedes-Benz, SAP AG, BMW, Adidas, Puma, Audi, Porsche, Volkswagen, Infineon, Henkel ir Nivea.

Žemės ūkis turi mažesnę reikšmę, išskyrus gyvulininkystę ir bulvių bei javų auginimą. Žemės ūkyje sukuriamos 0.9% BVP.

Didžiausios kasmetinės, tarptautinės prekybos mugės ir kongresai vyksta keliuose Vokietijos miestuose tokiuose kaip Hanoveryje, Frankfurte prie Maino ir Berlyne.

Turizmas

Pagrindinis straipsnis – Vokietijos turizmas.

Turizmas yra svarbi ūkio sritis Vokietijoje. Nuo 2009 iki 2014 metų nakvynių skaičius kasmet augo. 2014 metais jis augo 3 procentais ir siekė 424 mln. (iš jų 348,5 mln. Vokietijos gyventojų, 75,5 mln. – užsienio turistų). 2015 metais tikimasi augimo 2 procentais.

Žemės ūkis

Pagrindinis straipsnis – .

Žemės ūkyje naudojama daug šiuolaikinių mašinų ir technikos, nes klimatas ir dirvos žemės ūkiui nėra labai palankios. Daug teritorijų, ypač rytinės pakrantės yra smėlėtos ir pelkėtos. Drelingos žemės yra upių slėniuose ir kalvų papėdėse, tačiau čia didelę dalį teritorijos užima pramonė, kelių ir geležinkelių infrastruktūra. Auginama daug bulvių, cukrinių runkelių ir apynių (naudojamų alaus gamyboje), taip pat techninės kultūros - rapsai ir saulėgrąžos. Kitos auginamos kultūros yra javai, šalčio nebijančios daržovės - kopūstai, kalafiorai, svogūnai, morkos. Svarbi gyvulininkystė - auginama 26 mln. kiaulių ir 14 mln. galvijų (ypač Bavarijos Alpių regione), iš kurių mėsos gaminamos daugiau nei 400 rūšių dešros ir dešrelės, taip pat melžiamas pienas, mušamas sviestas ir daromas sūris. Kalvose ir kalnuose augantys miškai teikia žaliavą popieriaus pramonei, nors miškai yra stipriai nukentėję nuo rūgštaus lietaus.

Tūkstančiai tonų (2010 m. duomenys)
1		29628
2	Kviečiai	24106
3	Cukriniai runkeliai	23858
4	Miežiai	10412
5	Bulvės	10201
6	Rapsai	5697
7	Kiauliena	4573
8	Rugiai	2903
9	Kvietrugiai	2199
10	Jautiena	1347

Istorija

Nuo 1948 m. pinigų reformos iki 8-to dešimtmečio pradžios Vakarų Vokietijos ekonomika nuolat augo, tačiau BVP augimas lėtėjo ir nuo 8-to dešimtmečio vidurio net sumažėjo iki 9-to dešimtmečio recesijos pabaigos.

Po Vokietijos susijungimo (1990 m.) kilo nemažai ekonominių problemų dėl didelio Rytinės Vokietijos dalies atsilikimo. Iš vakarų rytams kasmet pervedamos didžiulės pinigų sumos (iki 100 mlrd. JAV dolerių), siekiant atgaivinti Rytų Vokietijos ekonomiką. Dauguma tarptautinių kompanijų yra įsikūrusios Vakarų Vokietijoje ir tik nedaugelis jų įkurta Rytinėje dalyje.

2014 metais Vokietijos ekonomika išaugo 1,5 %.

Ekonominė situacija

Hamburgas yra antras pagal dydį uostas Europoje

Fiksuojamas 12 mlrd. eurų (arba 0,4 % BVP) nacionalinio biudžeto pajamų perviršis (2014 m.). Didėja gaminių paklausa užsienyje, augantis vartojimas, eksportas ir algos, smunkančios naftos ir degalų kainos veikia kaip milijardinė konjunktūros paramos programa (dėl to, kaip manoma, BVP 2015 metais augs 0,2 %). Dėl finansinės krizės pinigai nebenuteka į užsienį, o investuojami vietoje. Šios investicijos skatina vidaus vartojimą ir sukuria naujų darbo vietų. Eksportas klesti: 2015 metais prognozuojamas 5,2 % augimas. 2015 metais Vokietijos gyventojo perkamoji galia augs 1,3 %, o vartojimui vidutinis vokietis išleis papildomai 572 eurus (t. y. 2,7 % daugiau nei 2014 m.).

Darbo rinka

Pagrindinis straipsnis – Darbas Vokietijoje.

2014 m. gruodžio mėn. Vokietijoje buvo 2,764 mln. bedarbių. Bedarbystė siekia 6,4 % (2015 m. sausis). Žymiai didesnė bedarbystė išlieka rytinėje Vokietijos dalyje. Daugiausia dirbančiųjų žmonių Vokietijoje (72,3 %) dirba paslaugų sektoriuje. Svarbiausi sektoriai yra transporto, viešbučių, socialinis ir sveikatos. Gamybos sektoriuje dirba 25,5 % dirbančiųjų, žuvininkystės, žemės ūkio ir miškininkystės sektoriuose 2,2 % (pagal 2006 duomenis).

Įmonės

Dešimties, pagal apyvarta didžiausių, įmonių su būstinėmis Vokietijoje sąrašas: lentelėje pateiktos būstinės, apyvarta, pelnas ir darbuotojų skaičius. Apyvarta yra pateikta eurais ir remiamasi 2011 metais.

Be numerių pažymėti: didžiausia draudimo bendrovė ir didžiausias bankas.

Volkswagen gamykla Volfsburge.
Volkswagen AG, pagal apyvarta, yra didžiausią įmonė iš 30 DAX akcijų indekso įmonių.

Vieta	Pavadinimas	Būstinė	Apyvarta (Mln. €)	Pelnas (Mln. €)	Darbuotojų sk.
01.	Volkswagen AG	Volfsburgas	159 000	15 800	502 000
02.	E.ON	Diuseldorfas	113 000	−1 900	79 000
03.	Daimler AG	Štutgartas	107 000	6 000	271 000
04.	Siemens	Berlynas, Miunchenas	74 000	6 300	360 000
05.	BASF	Liudvigshafenas prie Reino	73 000	6 600	111 000
06.	BMW	Miunchenas	69 000	4 900	100 000
07.		Diuseldorfas	67 000	740	288 000
08.			63 000	nėra duomenų	315 000
09.		Bona	59 000	670	235 000
010.		Bona	53 000	1 300	471 000
–		Miunchenas	104 000	2 800	141 000
–	Deutsche Bank	Frankfurtas prie Maino	2 160 000	4 300	101 000

Išnašos

Rank Order – GDP (purchasing power parity) 2011-06-04 iš Wayback Machine projekto. CIA Factbook 2005. Nuoroda tikrinta 31 December 2006.
„Germany“. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2009-10-01.
CŽV faktų knyga: Vokietija 2018-12-24 iš Wayback Machine projekto.
Global 500 (CNN Money), money.cnn.com . Tikrinta 2020-06-08.
Biggest Companies: Employees, money.cnn.com. Tikrinta 2020-06-08.
, BusinessWeek.com, archyvinė kopija.
Federal Ministry of Economics and Technology (Germany) Nuoroda tikrinta 30 November 2006.
Vokietijos ekonomika pernai augo 1,5 % (Verslo žinios)
Verbraucher bescheren Deutschland stärkstes Wachstum seit Jahren
Umsatz nach zwei Jahren erstmals gestiegen: Die deutsche Industrie hat internationaler Krisen zum Trotz ihren Umsatz steigern können 2015-01-15 iš Wayback Machine projekto. (Handelsblatt, 12.01.2015, 11:20 Uhr)
Konsum befeuert die Konjunktur in Deutschland: Mütterrente, Lohnzuwachs: Kieler Ökonomen blicken optimistisch in die Zukunft – trotz Russlandkrise
„Billigeres Öl wirkt wie Konjunkturprogramm“ 2015-01-05 iš Wayback Machine projekto.
Was Experten sagen: Jobs, Export, Wachstum: So läuft die deutsche Wirtschaft 2015
Geld für Konsum: In Hamburg und Bayern ist die Kaufkraft am höchsten (Savaitraštis Spiegel)
[1] 2010-08-07 iš Wayback Machine projekto. Statistisches Bundesamt: Erwerbstätige Wirtschaftssektoren
Frankfurter Allgemeine Zeitung: Ranking Deutschlands größte Unternehmen (FAZ.NET, 7. Juli 2012). Abgerufen am 4. Januar 2013.

Literatūra

Stefan Empter; Robert B. Vehrkamp: Wirtschaftsstandort Deutschland, VS Verlag, Wiesbaden 2006, . (zu | schriften. zwischen Wirtschaft, Kultur und Politik)
Stefan Müller; Martin Kornmeier: Internationale Wettbewerbsfähigkeit: Irrungen und Wirrungen der Standort-Diskussion, München 2000, .
André Steiner: Von Plan zu Plan. Eine Wirtschaftsgeschichte der DDR. München 2004, .

• • r

Europos šalių ekonomikos

[1] Rank Order – GDP (purchasing power parity) 2011-06-04 iš Wayback Machine projekto. CIA Factbook 2005. Nuoroda tikrinta 31 December 2006.

[IMF-2] „Germany“. International Monetary Fund. Nuoroda tikrinta 2009-10-01.

[CIA-3] CŽV faktų knyga: Vokietija 2018-12-24 iš Wayback Machine projekto.

[4] Global 500 (CNN Money), money.cnn.com . Tikrinta 2020-06-08.

[5] Biggest Companies: Employees, money.cnn.com. Tikrinta 2020-06-08.

[6] , BusinessWeek.com, archyvinė kopija.

[7] Federal Ministry of Economics and Technology (Germany) Nuoroda tikrinta 30 November 2006.

[8] Vokietijos ekonomika pernai augo 1,5 % (Verslo žinios)

[9] Verbraucher bescheren Deutschland stärkstes Wachstum seit Jahren

[10] Umsatz nach zwei Jahren erstmals gestiegen: Die deutsche Industrie hat internationaler Krisen zum Trotz ihren Umsatz steigern können 2015-01-15 iš Wayback Machine projekto. (Handelsblatt, 12.01.2015, 11:20 Uhr)

[11] Konsum befeuert die Konjunktur in Deutschland: Mütterrente, Lohnzuwachs: Kieler Ökonomen blicken optimistisch in die Zukunft – trotz Russlandkrise

[12] „Billigeres Öl wirkt wie Konjunkturprogramm“ 2015-01-05 iš Wayback Machine projekto.

[13] Was Experten sagen: Jobs, Export, Wachstum: So läuft die deutsche Wirtschaft 2015

[14] Geld für Konsum: In Hamburg und Bayern ist die Kaufkraft am höchsten (Savaitraštis Spiegel)

[15] [1] 2010-08-07 iš Wayback Machine projekto. Statistisches Bundesamt: Erwerbstätige Wirtschaftssektoren

[16] Frankfurter Allgemeine Zeitung: Ranking Deutschlands größte Unternehmen (FAZ.NET, 7. Juli 2012). Abgerufen am 4. Januar 2013.