Italijos ekonomikaValiutaEurasFiskaliniai metaisausio 1 gruodžio 31Prekybos partneriai Europos SąjungaStatistiniai duome

Statistiniai duomenys
Italijos ekonomika

Valiuta	Euras
Fiskaliniai metai	sausio 1 - gruodžio 31
Prekybos partneriai	Europos Sąjunga
BVP	2,855 trln. $
BVP augimas	1,1 % (2010)
BVP gyventojui	35400 $
BVP pagal ūkio sektorius	žemės ūkis 1,8 %; pramonė 24,9 %; paslaugos 73,3 %
Infliacija	1,4 %
Darbo jėga	25,05 mln.
Darbo jėgos pasiskirstymas pagal ūkio sektorius	paslaugos 65,1 %, pramonė 30,7 %, žemės ūkis 4,2 %
Bedarbystė	7,6 % (2011 K3)
Pagrindiniai pramonės sektoriai	Turizmas, komunikacijos, mašinos, plienas, chemikalai, farmacija, maistas, tekstilė, automobiliai, apranga
Užsienio prekyba
Eksporto pajamos	458,4 mlrd. $
Pagrindiniai eksporto partneriai	Vokietija 12,6 %, Prancūzija 11,57 %, JAV 5,92 %
Importo pajamos	459,7 mlrd. $
Pagrindiniai importo partneriai	Vokietija 16,6 %, Prancūzija 8,82 %, Kinija 6,53 %
Valstybės išlaidos
Valstybės įsiskolinimas	118,1 % nuo BVP (2010)
Tiesioginės įplaukos	960,1 mlrd. $
Tiesioginės išlaidos	1,068 trln. $
Bankų reitingavimas	: BBB+ Moody's: A2 Fitch: AA-
Rezervo fondas	165,796 mlrd. $
Infolentelė: • • redaguoti

Iki Antrojo pasaulinio karo Italijos ekonomika daugiausia rėmėsi žemės ūkiu. Po karo ekonomika stipriai keitėsi ir šalis tapo pramonine. Italija buvo viena iš Anglies ir plieno bendrijos, kuri vėliau evoliucionavo į Europos Sąjungą, kūrėjų. 2010 m. Italija pagal bendrąjį vidaus produktą buvo aštunta pagal dydį pasaulio ekonomika ir ketvirta pagal dydį Europoje. Italija yra Didžiojo aštuoneto ekonominės organizacijos ir Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos narė.

Dėl kalnuoto ladšafto didelė Italijos dalis nėra tinkama žemės ūkiui, dėl to šalis yra maisto produktų importuotoja. Italijoje taip pat nėra ir svarbių gamtinių išteklių, pvz., naftos, geležies rūdos ar anglies, dėl to šios žaliavos taip pat yra importuojamos. Italija yra ir didelės dalies savo naudojamos elektros energijos importuotoja.

Italijos šiaurinė ir pietinė dalis socioekonominiu požiūriu labai skiriasi. Italijos šiaurė yra industrializuota, čia yra pagrindinis šalies finansinis centras Milanas. Bedarbystė šiaurinėje dalyje sudaro 4 procentus. Tuo tarpu šalies pietūs daugiausia yra žemės ūkio kraštas, čia bedarbystė sudaro 20 procentų.

Šalies bendrasis vidaus produktas yra panašaus dydžio kaip Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje, o bendrojo vidaus produkto dalis tenkanti vienam gyventojui yra panaši kaip Vokietijoje.

Žemės ūkis

Produkcija

Tūkstančiai tonų (2008 m. duomenys)
1		11285	11	Persikai ir nektarinai	1589
2	Kviečiai	8855	12	Kiauliena	1557
3	Vynuogės	7793	13	Ryžiai	1400
4	Pomidorai	5976	14	Galvijų mėsa	890
5	Cukriniai runkeliai	4390	15	Salotos	847
6	Alyvuogės	3473	16	Vištiena	790
7	Apelsinai	2527	17	Mandarinai	786
8	Obuoliai	2208	18	Kriaušės	770
9	Kitos daržovės	1650	19		724
10	Bulvės	1603	20	Įvairūs melionai	653

Šaltiniai

Gross domestic product 2010

• • r

Europos šalių ekonomikos

Šis straipsnis apie Italiją yra . Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Gross domestic product 2010