Azərbaycanca
Беларускі
Dansk
Deutsch
Española
Français
Indonesia
Italiana
日本語
Қазақ
Lietuvos
Nederlands
Português
Русский
සිංහල
แบบไทย
Türkçe
Українська
中國人
United State
Afrikaans
Kitos reikšmės – Virdžinija (reikšmės).
Virdžinija (angl. Commonwealth of Virginia) – 10-oji JAV valstija, esanti šalies rytuose, tarp Apalačų kalnų ir Atlanto vandenyno. Sostinė – Ričmondas. Plotas – 110,8 tūkst. km²; 8,6 mln. gyventojų (2021 m.).
| Virdžinija Virginia | |||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|
| |||||||
 | |||||||
| Laiko juosta: (UTC-5) ------ vasaros: (UTC-4) | |||||||
| Valstybė |  Jungtinės Amerikos Valstijos | ||||||
| Administracinis centras | Ričmondas | ||||||
| Apygardos | 95 | ||||||
| Oficialios kalbos | anglų 94,3 %, ispanų 5,8 % | ||||||
| Įkūrimo data | 1788 m. | ||||||
| Gubernatorius | (D) | ||||||
| Gyventojų | 8 642 274 (12) | ||||||
| Plotas | 110 785 km² (35) | ||||||
| - vandens % | 7,4 % | ||||||
| Tankumas | 78 žm./km² (14) | ||||||
| Aukščiausia vieta | (1747 m) | ||||||
| ISO 3166-2 | US-VA | ||||||
| Tinklalapis | virginia.gov | ||||||
 Vikiteka | VirdžinijaVikiteka | ||||||
Valstija paskelbta 1788 m. birželio 25 d. Valstija dar vadinama „Senąja dominija“ (the Old Dominion), nes tai buvo pirmoji anglų kolonija Amerikos žemyne (Virdžinijos kolonija), iš kurios palaipsniui susikūrė Trylika kolonijų, o vėliau – Jungtinės Amerikos Valstijos.
Geografija
Valstija ribojasi su Atlanto vandenynu, Šiaurės Karolina, Tenesiu, Kentukiu, Vakarų Virdžinija ir Merilandu.
Rytuose Virdžinija siekia Atlanto vandenyną. Didžiąją dalį pakrantės skalauja , kurios krantai labai raižyti, gausu gilių estuarijų (Potomako, , Rapahanoko, Jorko). Ties Virdžinija Byču prieina atvirą vandenyną – krantai žemi, pelkėti. Kitapus Česapyko įlankos Virdžinijai priklauso pietinė dalis (šiaurinė yra Delavere). Jo krantai labai vingiuoti, gausu įlankų, užutėkių, priekrantėje driekiasi žemų mažų barjerinių salų juosta.
Virdžinijos rytinėje dalyje plyti pelkėta , vidurinėje dalyje paviršius kyla į Pidmonto plynaukštę, o vakaruose driekiasi Apalačų kalnų dalis Mėlynieji kalnai (juose yra Virdžinijos aukščiausia vieta – Rodžerso kalnas, 1746 m), į vakarus nuo jų – Didysis Apalačų slėnis.
Virdžinijos klimatas subtropinis jūrinis, Atlanto vandenyno pakrantėje – musoninis. Rytų Virdžinijoje sausio mėnesį vyrauja -1 – +7 °C temperatūra, liepą apie +22 °C. Vakarų Virdžinijoje žiemos šaltesnės (kalnuose sausį -7 °C), vasaros karštesnės (vidutiniškai +24 °C). Per metus iškrinta 1000–1150 mm kritulių. Virdžinijos pakrantėse vasaros pabaigoje vėjai atneša nusilpusius uraganus, kurie virsta smarkiomis audromis. Taip pat pasitaiko tornadų.
Dauguma valstijos upių teka tiesiai į Atlanto vandenyną – Potomakas, Džeimsas (su ), , , , , Roanokas. Pietvakariniame pakraštyje teka Misisipės baseino upės – (Tenesio baseinas), (Ohajo baseinas). Rytuose yra pelkėtų ežerų, maršų. Ant upių sudaryta daug tvenkinių.
Kalnuose vyrauja rudžemiai, Portsmuto apylinkėse plyti , likusioje valstijos dalyje – .
Virdžinijos miškingumas – apie 65 %. Daugiausia auga pušys, kalnų šlaituose – mišrūs ir spygliuočių miškai su ąžuolų priemaiša. Valstijoje įsteigtas Šenandoa nacionalinis parkas, Džordžo Vašingtono ir Džefersono nacionalinis miškas (dalis), 15 laukinės gamtos draustinių, 9 laukinės gamtos teritorijos.
Gyventojai
Valstija pasižymi didele etnine įvairove (ypač šiaurinė dalis). Tankiausiai gyvenama valstijos šiaurė (Vašingtono aglomeracija) ir pietryčiai (Hampton Roudso estuarijos pakrantės). Rečiausiai gyvenami kalnai vakaruose.
2020 m. etninė sudėtis:
- baltieji – 62,8 % (airių, škotų, vokiečių, anglų kilmės)
- afroamerikiečiai – 20,1 %
- lotynoamerikiečiai – 10,5 % (salvadoriečiai, meksikiečiai, puertorikiečiai, gvatemaliečiai, hondūriečiai)
- azijiečiai – 8,6 % (filipiniečiai, vietnamiečiai, kinai, korėjiečiai)
- indėnai – 1,5 % (, pouhatanai, , , , , , )
Didžiausi miestai
2020 m. duomenys
- Virdžinija Byčas (459,4 tūkst. gyv.)
- Česapykas (249,4)
- Arlingtonas (238,6)
- Norfolkas (238,0)
- Ričmondas (226,6)
- (186,2)
- Aleksandrija (159,4)
- Hamptonas (137,1)
- Roanokas (100,0)
- (97,9)
- (94,3)
- (79,0)
Ekonomika
Virdžinijos ekonomiką sudaro žemės ūkis, anksčiau buvęs pagrindiniu pajamų šaltiniu, dabar dalijasi jas su kitais ekonomikos sektoriais. Tabakas yra viena iš svarbiausių valstijos prekių. Taip pat auginami javai, kukurūzai, sojų pupelės, riešutai, saldžiosios bulvės, medvilnė, obuoliai. Didžiausios pajamos gaunamos iš galvijų, naminių paukščių auginimo.
Akmens anglis yra pagrindinė valstijos naudingoji iškasena. Taip pat kasamas smėlis, žvyras. Gaminami įvairūs chemikalai, popieriaus, tekstilės produktai, apdirbami žemės ūkio produktai.
Šaltiniai
- USA: States and Major Cities, citypopulation.de
- Virdžinija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Venk–Žvo). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2014
- USA: Virginia, citypopulation.de
- http://www.virginiaplaces.org/agriculture/tobacco.html
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris