Vilniaus monetų kalykla

Vilniaus monetų kalykla – pagrindinis Lietuvos didžiosios kunigaikštystės monetų kaldinimo centras, veikęs nuo XV a. pabaigos iki 1667 m.

Vokiečių gatvė, pavaizduota 1576 m. paveiksle, kurioje nuo 1546 m. buvo įsikūrusi Vilniaus monetų kalykla

Manoma, kad Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje monetos pradėtos kaldinti valdant didžiajam kunigaikščiui Algirdui (1345–1377 m.), jos buvo kalamos iš sidabro. Taisyklingos formos sidabro monetos – denarai, pusgrašiai, grašiai – Vilniaus kalykloje pradėtos kalti didžiojo kunigaikščio Aleksandro valdymo metais (1492–1506 m.). Nuo XVI a. imta kaldinti aukso monetas.

Valdant Žygimantui Augustui Vilniaus monetų kalykla tapo monetų emisijos centru tiek Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje, tiek Lenkijos karalystėje. Tuo metu ši kalykla kaldino dvigubus denarus, pusgrašius, grašius, antrokus, trečiokus, , , pustalerius, talerius, dukatus, portugalus.

Valdant Zigmantui Vazai buvo kaldinami šilingai, grašiai, trečiokai, dukatai, pusportugaliai ir portugalai (su Lietuvos didžiųjų iždininkų herbais), valdant Vladislovui Vazai – portugalai, valdant Jonui Kazimierui Vazai – smulkios monetos, taip pat šeštokai, , pusdukačiai ir dukatai.

Iki 1569 m. Liublino unijos Vilniaus kalyklos monetos buvo kaldinamos su LDK herbu Vyčiu, vėliau – su LDK ir Lenkijos karalystės herbais. XVIII a. viduryje vėl kartais kaldino monetas tik su LDK herbu, taip pasireiškė vadinamasis „lietuvių separatizmas“.

XX a. pabaigos ir XXI a. pradžios kasinėjimuose Vilniuje aptikta daiktinių įrodymų, kad Vilniuje tikrai kaldintos monetos.

Nuorodos

1. Сінчук І. Віленскі манетны двор // Вялікае Княства Літоўскае. Энцыклапедыя у 3 т. – Мн.: Беларуская Энцыклапедыя імя П. Броўкі, 2005. – Т. 1: Абаленскі – Кадэнцыя. – С. 432. – 684 с. –
2. Lietuvos monetų kalykla. Bendrovės istorija 2012-09-12 iš Wayback Machine projekto.

• Gumowski M. Mennica Wilenska w XVI i XVII wieku. – Warszawa, 1921.