Denaras

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Kitos reikšmės – Denaras (reikšmės).

Denaras, arba denarijus (denarius) – nedidelė sidabrinė moneta, pagrindinis Senovės Romos piniginis vienetas iki III a. Denaras svėrė nuo 3 iki 4,5 gramo. Imperijos laikais ant denarų paprastai būdavo vaizduojami imperatorių portretai.

Denaras
211 m. pr. m. e. – 215 →
Pirma eilė : ~ 157 m. pr. m. e. Romos Respublika, ~ 73 m. Vespasianas, ~ 161 m. Markas Aurelijus, ~ 194 m. Septimijus Severas; Antra eilė: ~ 199 m. Karakala, ~ 200 m. , ~ 219 m. Elagabalas, ~ 236 m.
Naudojo:	Romos respublika, Romos imperija
Metalas:	sidabras (1/6 unc.)
Stambesnis vnt.:	aurėjas: 25 (vėliau santykis kito)
Smulkesnis vnt.:	asas: 1/16
Simbolis:	X,   Smulkesnio vieneto: I
Nominalai:	Banknotai: nebuvo    Monetos: 1/4, 1/2, 3/4

Raida

Denaras pirmą kartą nukaldintas 269 m. pr. m. e. (6,8 g. sidabro), kopijuojant graikiškąją sidabrinę . Šie ankstyvieji denarai vadinami kvadrigatais (lot. quadrigatus). Reguliariai kaldinti denaras pradėtas nuo 211 m. pr. m. e. Jo standartinis nustatytas svoris buvo 4,5 g (t. y. 1/6 svorio uncijos). Tai buvo pirmoji sidabrinė romėnų moneta, ir nuo tada denaras tapo pagrindiniu Romos imperijos piniginiu vienetu. Per istoriją denaro svoris keletą kartų kito: Augusto laikais jis krito iki 3,9 g sidabro, Nerono laikais – iki 3,4 g, o III a. – iki 3,0 g.

Išreikšti iki XX a. cirkuliavusių pinigų vertę mūsų laikų pinigais – labai sudėtinga dėl skirtingų ekonomikų. Palyginimui galima pasakyti, kad istorikų nuomone vėlyvojoje Romos Respublikos ir ankstyvojoje Romos imperijoje darbininko dienos uždarbis būdavo vienas denaras.

Romos Respublikos laikais ir susidėjo iš 10 bronzinių monetų asų. Iš čia ir jo pavadinimas: maždaug „susidedantis iš dešimt“. Bet nuo 118 m. pr. m. e. moneta jau susidėjo iš 16 asų, ir nuo to laiko šis santykis buvo fiksuotas. Egzistavo ir tarpiniai nominalai:

• Sestercija – 1/4 denaro, arba 2,5 (vėliau 4) asai;
• Kvinarijus – 1/2 denaro, arba 5 (vėliau 8) asai;
• Viktoriatas – 3/4 denaro, arba 7,5 (vėliau 12) asai;

Po to, kai erų sandūroje Romos imperijoje buvo įvesta auksinė moneta aurėjas lot. aureus, lygus 25 denarams, denaras išliko pagrindine imperijos moneta. Tačiau jis greitai ėmė susidurti su kokybės prastėjimo problema. Mažėjant sidabro išteklių, Romos imperijos kalyklose buvo vis dažniau primaišoma vario ir bronzos, kas prastino sidabro kokybę. III a. denarai buvo kaldinami iš bronzos, tik apipurškiami sidabru. Todėl aurėjo ir denaro santykis sparčiai kito.

215 m. Karakala išleido naują sidabrinę monetą antoninianą, lygią 2 denarams. Po to iki III a. vidurio denarai išėjo iš apyvartos.

Įtaka ir atgimimas viduramžiais

Nepaisant to, kad nuo III a. vidurio denarai nebuvo kalami, vėlyvojoje Romos imperijoje jie vis dar buvo prisimenami, ir naudojami kaip tam tikras skaičiavimo vienetas. Pietų Europoje denaras tapo bendriniu žodžiu, reiškiančiu 'pinigus', ir taip perėjo į ispanų (dinero), italų (dinaro), portugalų (dinheiro), slovėnų (denar) kalbas.

Denaro pavadinimą VII a. perėmė arabai, kurie iš Bizantijos išmoko kalti auksinius pinigus – solidus, tik vadino juos dinarais (arab. دينار). Auksiniai dinarai tapo svarbiausiu islamiškų šalių pinigu. Iki šiol kai kuriose arabų šalyse oficiali valiuta vadinama dinaru. Balkanuose nemažai istorinių valiutų irgi vadintos denarais ar dinarais. Šios valiutos garbei čia yra Dinarų kalnai, kur buvo kasamas monetoms kaldinti reikalingas metalas.

Viduramžių Europoje sidabrinis denaras atgijo Frankų (vėliau Prancūzijos) piniginėje sistemoje kaip denjė (pranc. denier). Nusižiūrėjus į denjė, pradėtos kaldinti kitos Krikščioniškosios Europos sidabrinės monetos: Italijos , Ispanijos dinerai, Portugalijos dinheirai, , , Lenkijos (vėliau – Lietuvos) denarai ir pan. Kai kuriuose kalbose sidabriniai denjė pakeitė pavadinimą: Anglijoje jie tapo žinomi kaip pensai, o Vokietijoje – kaip . Visos šios monetos buvo kaldinamos ir kursavo tuometinėje Europoje.