Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai .
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Asas (iš lot. aes – 'varis, žalvaris ar bronza') – bronzinė, vėliau – varinė moneta, kaldinta ir naudota Romos respublikoje, vėliau – Romos imperijoje.

Asas (moneta)

280 m. pr. m. e. – 294

Sunkusis asas (aes grave) (~ 240-225 m.p.m.e.)

Naudojo:

Romos respublika, Romos imperija

Metalas:

bronza

Stambesnis vnt.:

denaras: 16

Smulkesnis vnt.:

uncija: 1/12

Simbolis:

I, Smulkesnio vieneto: .

Nominalai:

Banknotai: nebuvo
Monetos: 2, 4, 8, 12

Raida

Nerono asas (66 m. e. m., Lugdunum’o kalykla)

Adriano sestercijus (bronza, 117–138 m.), Antonino Pijaus dupondijus (bronza) ir Marko Aurelijaus asas (varis)

Ankstyvąsias Romos sidabrines monetas kalė pagal graikų svorio standartus, todėl jos buvo populiarios Pietų Italijoje ir Adrijos pakrantėse. Dabar Romos monetas ėmė kalti pagal Romos svorio matų standartus.

Asas buvo imta naudoti 280 m. pr. m. e. Pradžioje tai buvo didelės lietos bronzinės monetos, tapusios pagrindiniu piniginiu vienetu Romos respublikoje. Pradžioje aso masė atitiko romėniško svaro (libros) svorio standartą, t. y. (327,45 g), bet vėliau monetos masė vis mažėjo. Asas pradėtas derinti su palengvintu svaro standartu (4/5 libros). 269 m. pr. m. e., įvedus sidabrinį denarą, jo masė tapo lygi 1/6 libros (įvestas šeštadalinis asas, 54,59 g). 217 m. pr. m. e. jo masė sumažinta dar per pusę, ir asas svoriu tapo lygus uncijai.

Lietus asus gamino leido apie 70 metų. Vėliau imta asus ne lieti, o kalti (kadangi juos imta gaminti iš mažesnio metalo kiekio). Respublikos laikais asas turėjo Januso biustą priekinėje pusėje, o galeros laivagalį – reverse. Ant aso buvo žymimas romėniškas skaičius I.

Po sidabrinio denaro įvedimo III a. viduryje, asas palaipsniui prarado savo reikšmę, tapdamas denaro smulkesniu vienetu. Pradžioje denaras buvo lygus 10 asų, o vėliau, 140 m. pr. m. e., prilygintas 16 asų. Sakoma, kad šis kurso kitimas susijęs su Pūnų karų finansavimu. Santykis 1:16 nusistovėjo iki pat aso naudojimo pabaigos.

Po Augusto monetų reformos 23 m. pr. m. e. asus ėmė kalti iš gryno raudono vario (nebe iš bronzos), o sestercijas (kurios pradžioje buvo lygios 2,5 aso, o vėliau – 4 asams) – iš auksaspalvės bronzos, kurią numizmatai vadina orichalku. Imperiniu laikotarpiu intensyvėjant infliacijai, asas galiausiai tapo smulkia moneta. Asus kalė iki III a., ir tuo metu jis jau buvo žemiausio nominalo nuolat kaldinta moneta.

Nominalai

Ankstyvuoju laikotarpiu, kuomet asas buvo svarbiausia Senovės Romos moneta, jį sudarė 12 uncijų, ir buvo leidžiamos smulkesnės nei asas monetos, dažniausiai vadintos trupmenų pavadinimais. Tarp jų buvo:

dodransas – 3/4 aso, arba 9 uncijos. Reta moneta, leista II a. pr. m. e.;
– 2/3 aso, arba 8 uncijos. Reta moneta, leista II a. pr. m. e.;
semis – 1/2 aso, arba 6 uncijos. Nereguliariai leistas nuo pūnų karų iki II a. pradžios;
– 5 uncijos. Moneta, trumpai leista 218–204 m. pr. m. e.;
– 1/3 aso, arba 4 uncijos. Reta moneta, leista iki 89 m. pr. m. e.;
kvadrantas – 1/4 aso, arba 3 uncijos. Nuo 90 m. pr. m. e. buvo žemiausios vertės moneta, sporadiškai leista iki II a. vidurio;
– 1/6 aso, arba 2 uncijos;
– 1/12 aso;
– pusė uncijos.

Vėlesniu laikotarpiu III a. pr. m. e. II pusėje augant Romos respublikos ekonomikai, pradėtos kaldinti didesnių nominalų aso monetos, kurios turėjo savo pavadinimus:

dupondijus – 2 asai;
sestercija – 2,5 aso;
– 3 asai;
– 4 asai;
– 5 asai;
dekusis – 10 asų. Jį netrukus pakeitė sidabrinis dinaras.

Vikiteka: Asas (moneta) – vaizdinė ir garsinė medžiaga