Dupondijus

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Dupondijus (lot. dupondius 'dvisvaris') – žalvarinė senovės Romos moneta, verta 2 asų, 1⁄2 sestercijos ar 1⁄8 denaro.

Dupondijus su Cezariu (45 m. pr. m. e.). Skersmuo 27 mm, svoris 13,25 g. Reverse Minervos atvaizdas.

Dupondijus su Germaniku (37-41 m.). Skersmuo 29 mm, svoris 16,1 g. Vienoje pusėje - kvadriga važiuojantis Germanikas, kitoje - stovinti Germanikas.

Dupondijus buvo įvestas Romos respublikos laikais kaip didelė lieta moneta, nors įvedant ji svėrė mažiau kaip 2 svarus. Monetos averse buvo deivės Romos biustas, o reverse - šešių stipinų ratas. Šio nominalo monetos nebuvo gaminamos pasibaigus Respublikos epochai.

Po Augusto monetų reformos apie 23 m. pr. m. e. sestercijus ir dupondijus gamino iš auksaspalvio vario lydinio žalvario, vadinto lot. orichalcum. Žemesnių nominalų monetos buvo kaldinamos iš raudono vario. Tačiau kai kuriuos dupondijus Augusto laikais kaldino iš vario, o valdant Neronui kai kurie asai buvo kaldinti iš žalvario. Pastaruosius galima atpažinti pagal mažesnį dydį ir metalą.

66 m. Nerono valdymo metu dupondijus paprastai atskirdavo nuo panašaus dydžio asų pagal spindulinę karūną ant imperatoriaus galvos (jos nebūdavo asuose). Spindulinė karūna rodė dvigubą vertę ne tik dupondijuose, bet ir antoninianuose (dvigubas denaras) bei dvigubuose sestercijuose. Anksčiau ir vėliau kaldinti dupondijai neturėjo spindulinės karūnos, todėl juos sunku atskirti nuo asų, kai dupondijų spalva dėl storos patinos nebematoma.

Vespasiano (valdė 69-79 m.) dupondijus, kaldintas Lione apie 72-73 m. Skersmuo 29 mm.

Vikiteka: Dupondijus – vaizdinė ir garsinė medžiaga