Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema

Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato (depozito) sistema – būdas surinkti vienkartines pakuotes, kai iš pradžių pirkėjas sumoka užstatą, kurį jis atgauna po to, kai pagal iš anksto numatytas sąlygas grąžina pakuotę.

Istorija

Daugkartinių gėrimų pakuočių (daugeliu atvejų tai – stiklo buteliai) užstato sistemos pradžia siekia XIX a. Užstato sistema ilgą laiką buvo gėrimų gamintojų priemonė susigrąžinti butelius. Toks būdas – ekonomiškai naudingesnis, nei naujos taros gamyba. Su laiku išryškėjo ir aplinkosauginė šios sistemos nauda.

Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemos kūrimą ir diegimą skatino būtinybė kovoti su aplinkos tarša pakuočių atliekomis. Vienas pirmųjų atvejų – 1971 m. JAV, Oregono valstijoje pradėjusi veikti sistema, Europoje pirmoji buvo Švedija – 1984 m. į užstato sistemą čia įtrauktos (aliuminio) , o po 10 metų, 1994-aisias, ir PET buteliai.

Veikimo principas ir žiedinė ekonomika

Taromatas Lietuvoje

Užstato sistema – vienas iš žiedinės ekonomikos veiklos modelių. Pagal jį veikia ir vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema – užstatas vartotojus motyvuoja grąžinti , kurios perdirbamos ir vėl virsta naujomis pakuotėmis ar kitais gaminiais. Taip atliekos paverčiamos , mažinamas naujų žaliavų poreikis bei energijos sąnaudos, o kartu ir (šiltnamio efektą sukeliančių dujų) emisijos.

Žiedinės ekonomikos modelį plečianti Europos Sąjunga patvirtino žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinį. Numatoma, kad iki 2025 m. Europoje turėtų būti surenkama bent 77 proc., o 2029 m. bent 90 proc. plastikinių gėrimų pakuočių. Šiam rodikliui pasiekti rekomenduojama diegti gėrimų pakuočių užstato sistemas. Naudojant užstato sistemą, galima surinkti itin didelį pakuočių kiekį, be to, čia surenkamos žaliavos yra švarios, be pašalinių priemaišų, tad jos gali būti efektyviai perdirbtos ir vėl naudojamos gėrimų pakuočių gamybai.

Pasaulyje

Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemos pasaulyje

Valstybė	Užstato sistema veikia nuo*:	Užstato dydis**	Surinkimo rezultatai (% visų į rinką išleistų pakuočių)
Danija	2002 m.	1–3 DDK	90 % (2016 m.)
Estija	2005 m.	0,1 EUR	82,7 % (2017 m.)
Islandija	1989 m.	16 ISK	90 % (2014 m.)
Izraelis	2001 m.	0,3 ILS	77 % (2015 m.)
Kiribatis	2005 m.	0,05 AUD	NŽ
Kroatija	2006 m.	0,5 HRK	87 % (2016 m.)
Lietuva	2016 m.	0,1 EUR	92 % (2018 m.)
Mikronezijos Federacinės Valstijos	1991 m.	0,05 USD	NŽ
Nyderlandai	2005 m.	0,25 EUR	95 % (2016 m.)
Norvegija	1999 m.	2–3 NOK	91,7 % (2016 m.)
Palau	2011 m.	0,1 USD	NŽ
Suomija	1996 m.	0,1–0,4 EUR	92 % (2016 m.)
Švedija	1984 m.	1–2 SEK	84,9 (2016 m.)
Vokietija	2003 m.	0,25 EUR	98,4 % (2015 m.)

* Atskirose šalyse užstato sistema startavo etapais – vieneriais metais pradėta rinkti aliuminio skardines, kiek vėliau – plastikinės. Lentelėje pateikiama tik vienkartinių gėrimų pakuočių sistemos starto data.

** Atskirose šalyse užstato dydis priklauso nuo pakuotės rūšies ar tūrio. Lentelėje pateikiamas užstato dydžių diapazonas.

Užstato sistema taip pat veikia atskirose JAV valstijose, Kanados provincijose bei Australijos teritorijose.

Lietuvoje

Lietuvos vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemos schema

Vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema Lietuvoje veikia nuo 2016 m. vasario mėnesio. Sistemos veiklą administruoja VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD).

Užstatas

Už depozitines pakuotes Lietuvoje 2015 m. nustatytas 0,1 Eur užstatas. Užstato dydį tvirtina aplinkos ministras. Pirkėjas užstatą sumoka įsigydamas kiekvieną sistemoje dalyvaujančią pakuotę, atgauna – sugrąžinęs pakuotę į taromatą ar rankinio surinkimo punktą.

Vienkartinės gėrimų pakuotės grąžinamos parduotuvėse, kurių prekybos plotas didesnis nei 300 m², arba kaimo parduotuvėse.

Užstatas netaikomas, jeigu:

• gėrimai skirti parduoti ir/arba vartoti Lietuvos jurisdikcijai priklausančiose transporto priemonėse, vežančiose keleivius tarptautiniais maršrutais;
• išvežant arba eksportuojant gaminius iš Lietuvos;
• pakuotės talpa mažesnė nei 0,1 litro ar didesnė nei 3 litrai;
• pakuočių negalima priimti dėl techninių kliūčių.

Ženklai, kuriais žymimos pakuotės, dalyvaujančios Lietuvos gėrimų pakuočių užstato sistemoje

Gėrimai ir pakuotės

Užstato sistemoje dalyvauja pakuotės, į kurias išpilstyti bei Lietuvos vidaus rinkoje parduodami:

• alkoholiniai gėrimai: alus, alaus kokteiliai, sidras, kriaušių sidras, vaisių vynas, vaisių vyno kokteiliai, vaisių vyno gėrimai, kiti ir alkoholiniai kokteiliai;
• nealkoholiniai gėrimai: gaivieji gėrimai, stalo vanduo, gira, natūralus mineralinis vanduo, šaltinio vanduo, fasuotas geriamasis vanduo, sultys, nektaras.

Užstato sistemoje dalyvauja pakuotės, pagamintos iš:

• stiklo (išskyrus į stiklinę vienkartinę pakuotę supakuotus vaisių vyną, vaisių vyno gėrimus ir vaisių vyno kokteilius);
• PET (polietileno tereftalato);
• metalo.

USAD surenkamų pakuočių įvairovė

Pakuotės tipas	Kiekis
Vienkartinės PET pakuotės	2565
Vienkartinės stiklinės pakuotės	2934
Aliuminio vienkartinės pakuotės	946
Plieninės vienkartinės pakuotės	20
Viso	6465

Rezultatai

Lietuvos gyventojai per metus grąžina vidutiniškai virš 500 mln. pakuočių. Baigiantis tretiems veiklos metams, 2019 m. vasarį, USAD viso buvo surinkusi 1,6 milijardo pakuočių.

Už šalies ribų, Lietuvos užstato sistema vertinama kaip itin sėkminga, jos veikla pristatoma kaip pavyzdys. Dėl to ji apibūdinama ir kaip vienkartinių gėrimų pakuočių užstato sistemos ambasadorė.

Lietuvoje surinktų pakuočių statistika

	2016 m.	2017 m.	2018 m.
Surinkta visų į rinką išleistų pakuočių (proc.)	74	92	92
Bendras kiekis (tonos)	16 094	21 452	23 006
Bendras kiekis (vnt.)	415 189 274	538 508 120	581 584 671
Plastikinės pakuotės (vnt.)	249 298 940	322 522 193	342 129 527
Stiklinės pakuotės (vnt.)	19 680 417	25 764 837	28 196 659
Metalinės pakuotės (vnt.)	146 209 917	190 221 090	211 258 485

Užstato sistemos pajamos ir sąnaudos

Pajamos

Pagrindinis USAD pajamų šaltinis – gėrimų gamintojų bei importuotojų subsidijos, mokamos už kiekvieną į rinką išleistą pakuotę.

Kitas pajamas USAD gauna parduodama pakuočių žaliavas. Administratoriui atitenka ir vartotojų sumokėtas, tačiau neatsiimtas užstatas.

Sąnaudos

Didžiąją USAD išlaidų dalį sudaro taromatų infrastruktūros išlaikymas bei pakuočių surinkimo sąnaudų kompensacijos prekybininkams, kurių parduotuvėse įrengti taromatai ar rankiniai taros surinkimo punktai. Kompensacijos mokamos nuo kiekvienos surinktos pakuotės.

Pakuočių perdirbimas

Supresuotos gėrimų skardinės USAD skaičiavimo centre

Lietuvoje vienkartines gėrimų pakuotes surenkamos 3 tūkst. vietų. Iš čia jos vežamos į USAD skaičiavimo centrą Vilniuje.

Skaičiavimo centre pakuotės suskaičiuojamos bei paruošiamos perdirbimui.

• Stiklinės – smulkinamos ir parduodamos stiklo fabrikams.
• Plastikinės bei metalinės (aliumininės ir plieninės) – presuojamos ir parduodamos žaliavų perdirbėjams.

Užstato sistema ir daugkartinės pakuotės

Lietuvoje taip pat veikia ir daugkartinių gėrimų pakuočių užstato sistema. Daugkartinės pakuotės – tai stiklo buteliai, kurie po surinkimo grąžinami gėrimų gamintojui.

Daugkartinės ir vienkartinės gėrimų pakuotės surenkamos tose pačiose surinkimo vietose. Daugkartinių pakuočių priėmimą taromatuose, gėrimų gamintojai apmoka pagal daugkartinių pakuočių tvarkymo tarifą.

Daugkartinės stiklo pakuotės Lietuvoje sudaro apie 10 proc. visų depozitinių pakuočių. 2017 m. Lietuvoje į rinką išleista 66,3 mln. daugkartinių gėrimų pakuočių, vienkartinių 9 kartus daugiau – 585,6 mln. Didžioji jų dalis buvo PET pakuotės. Vienkartinių stiklinių pakuočių buvo 30,8 mln.

Vidutinis daugkartinių gėrimų pakuočių sugrąžinimo rodiklis 2009–2017 m. – 92 proc.

Šaltiniai

3. http://www.acrplus.org/images/technical-reports/2019_ACR_Deposit-refund_systems_in_Europe_Report.pdf
4. https://www2.deloitte.com/content/dam/Deloitte/fi/Documents/risk/Circular%20economy%20FINAL%20web.pdf
5. http://www.europarl.europa.eu/EPRS/EPRS-Briefing-573936-Circular-economy-package-FINAL.pdf
6. http://europa.eu/rapid/press-release_IP-18-3927_lt.htm
7. http://ec.europa.eu/environment/circular-economy/pdf/plastics-strategy-brochure.pdf 2019-05-24 iš Wayback Machine projekto.
8. Deposit Systems for One-Way Beverage Containers: Global Overview (2018): https://reloopplatform.eu/wp-content/uploads/2018/05/BOOK-Deposit-Global-27-APR2018.pdf
9. „Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 2, 4-1, 5, 7, 8, 10, 11, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11-1, 11-2, 12-1, 12-2, 12-3 straipsniais įstatymo Nr. XII-864 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas“. 2015 m. gruodžio 23 d. įstatymas Nr. XII-2242. Lietuvos Respublikos Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-03-09.
10. http://grazintiverta.lt/wp-content/plugins/barcodes-webservice/data/pakreg.xlsx
11. https://www.etaplius.lt/lietuvos-uzstato-sistema-tapo-pavyzdziu-kitoms-uzsienio-valstybems
12. https://www.openaccessgovernment.org/recycling-lithuania-deposit-system-exceeds-all-expectations/45003/
13. https://www.eunomia.co.uk/reports-tools/deposit-refund-system-czech-republic/
14. https://www.lrt.lt/naujienos/ekonomika/4/245086/po-3-metu-uzstato-sistema-naudojasi-9-is-10-salies-gyventoju
15. http://grazintiverta.lt/verslui/
16. http://grazintiverta.lt/wp-content/uploads/2015/12/Informacija-savivaldyb%C4%97ms-2016.pdf
17. http://grazintiverta.lt/wp-content/uploads/2015/12/Informacija-savivaldyb%C4%97ms-2017.pdf
18. http://grazintiverta.lt/wp-content/uploads/2019/01/Informacija-savivaldyb%C4%97ms-2018.pdf
19. http://grazintiverta.lt/verslui/gamintojams-ir-importuotojams/
20. http://grazintiverta.lt/verslui/pardavejams/
21. https://www.lrytas.lt/verslas/rinkos-pulsas/2018/11/15/news/paaiskino-kaip-veikia-uzstato-sistema-8238582/
22. http://grazintiverta.lt/wp-content/uploads/2018/11/Gamintoju-ir-importuotoju-tarifai-2019.pdf
23. https://depozitas.lt/wp-content/uploads/2018/03/RODIKLIAI-2017.pdf
24. http://grazintiverta.lt/wp-content/uploads/2018/03/SOP-metine-ataskaita-2017.pdf
25. https://depozitas.lt/