Venesueliečiai

Venesueliečiai
Venesueliečiai, dalyvaujantys religinėje procesijoje Marakaibe
Gyventojų skaičius	~35 mln.
Populiacija šalyse	Venesuela: 33 mln.  Jungtinės Amerikos Valstijos: 0,25–0,5 mln.  Kolumbija: 0,25 mln.  Ispanija: 0,2 mln.  Portugalija: 0,1 mln.
Kalba (-os)	ispanų
Religijos	krikščionybė (katalikybė, protestantizmas), afrikietiški tikėjimai ir kt.
Giminingos etninės grupės	ispanai, baskai, indėnai (ypač aravakai, karibai), juodaodžiai (mandinkai, bantai); kiti lotynoamerikiečiai (ypač kolumbiečiai, ekvadoriečiai, panamiečiai)
Vikiteka:	Venesueliečiai

Venesueliečiai (isp. Venezolanos) – lotynoamerikiečių tauta, susiklosčiusi Venesueloje. Populiacija – apie 35 mln. žmonių, iš jų didžioji dauguma gyvena Venesueloje, kiti – išeivijoje JAV, Kolumbijoje, Ispanijoje, Portugalijoje ir kitur. Šneka savita ispanų kalbos šnekta. Apie 80 % venesueliečių yra maišytos kilmės (metisai, mulatai, ), 15 % – kreolai, 5 % – juodaodžiai. Dauguma tikinčiųjų Romos katalikai, yra protestantų (anglikonų, reformatų), mormonų, santerijos išpažinėjų.

Venesueliečiai klostėsi maišantis kolonizatorių europiečių (ispanų, baskų) palikuonims su vietos indėnais (karibais, aravakais ir kt.) bei vergijai atgabentais afrikiečiais. Šiuolaikinė tauta susidarė XX a. Juodaodžiai ir mulatai daugiausia gyvena Karibų jūros pakrantės srityse ir Marakaibo žemumoje, metisai – kalnuotoje šiaurės vakarinėje pusėje, sambo – Ljanosų lygumose. XIX–XX a. į šalį atvyko nemažai italų, vokiečių, portugalų.

Dauguma venesueliečių dirba pramonėje ir paslaugų srityje, dalis – žemės ūkyje. Dauguma stambiųjų pramonininkų, verslininkų, žemvaldžių, viduriniosios klasės yra europietiškos ir kreoliškos kilmės. Dauguma valstietijos (smulkūs ūkininkai, samdomi darbininkai, žemės nuomininkai, gyvulių augintojai) yra metisai ir sambo. Jie taip pat išvystę amatus – demblių, sombrerų pynimą, audimą, odos išdirbimą, puodininkystę ir kt.

Valstiečių tradicinis rūbas – balti medvilniniai marškiniai ir kelnės, šiaudinis arba žolių sombreras, pinti sandalai; moterų – plačios ilgos suknios, kartais skara ant sombrero.

Venesueliečių virtuvei būdingi patiekalai iš kukurūzų: blyneliai (arepa), košė (mazamorra), pakeptų kukurūzų miltų patiekalas aljaka, alkoholinis kukurūzų gėrimas (chicha), jautienos ir daržovių sriuba (sancocho) ir kt.

Venesueliečių folklore, švenčių, religinėse tradicijose persipynę ispaniški, indėniški ir afrikietiški motyvai. Dažni karnavalai, šeimynininės šventės ternera. Mėgiamos pramogos – bulių kautynės, , beisbolas, futbolas, žirgų lenktynės, muzika, šokiai.

• Karnavalo Portugesoje dalyviai
• Venesuelietės tradicinėmis suknelėmis
• Tradiciniai žaislai
• Tradiciniai pinti krepšiai (Sulija)
• Diablos de Naiguatá šventė iš Vargaso valstijos
• Venesuelietė su indėnų vajų rūbais
• Coleo (jaučių vaikymo) žaidynės (Portugesa)

Šaltiniai

1. Венесуэльцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.