Kolumbiečiai

Kolumbiečiai
Kolumbiečių tradiciniai šokiai
Gyventojų skaičius	>50 mln.
Populiacija šalyse	Kolumbija: ~49 mln.  Jungtinės Amerikos Valstijos: >1 mln.  Venesuela: 0,7 mln.  Ispanija: 0,1 mln.  Kanada: 0,07 mln.
Kalba (-os)	ispanų
Religijos	krikščionybė (katalikybė, protestantizmas), islamas, afrikietiški tikėjimai ir kt.
Giminingos etninės grupės	ispanai, baskai, indėnai (ypač čibčai), juodaodžiai (jorubai ir kt.), sirai, ; kiti lotynoamerikiečiai (ypač venesueliečiai, panamiečiai, brazilai, ekvadoriečiai)
Vikiteka:	Kolumbiečiai

Kolumbiečiai (isp. Colombianos) – daugiakultūrė lotynoamerikiečių tauta, susiklosčiusi Kolumbijoje. Populiacija – virš 50 mln. žmonių. Be savo gimtosios šalies dar gyvena išeivijoje JAV, Venesueloje, Kanadoje, Ispanijoje, Čilėje ir kitur. Kalba savita ispanų kalbos šnekta. Dauguma tikinčiųjų – Romos katalikai, yra ženklus protestantų, musulmonų, drūzų skaičius.

Iki ispanų užkariavimo, pasibaigusio XVI a. 4-ajame dešimtmetyje, daugumą dabartinės Kolumbijos gyventojų sudarė indėnai čibčai-muiskai. Jie atėjūnų buvo išnaikinti arba asimiliuoti. Nuo XVII a. vid., o ypač XVIII a. į kraštą atgabenta daug juodaodžių vergų – daugiausia iš Vakarų Afrikos (jorubų, akanų ir kt.). Vykstant kolonizacijai, į Kolumbiją kėlėsi Ispanijos gyventojai (ispanai-kastiliečiai, astūrai, baskai, kanariečiai, andalūzai). XVIII a. pab. apie 45 % gyventojų buvo metisai, 33 % – baltieji, 17 % – indėnai, 5 % – juodieji. Svarbiausias akstinas susiklostyti kolumbiečių tautai buvo 1819 m. paskelbta Kolumbijos nepriklausomybė. Prasidėjo spartesnis rasių maišymasis.

Dabar metisai sudaro virš 55 % šalies gyventojų. Jie gyvena daugiausia šalies centrinėje dalyje – Kundinamarkos, Bojakos, Santandero, pietvakarių Kaukos, Narinjo, Huilos departamentuose. Baltieji (ispanų palikuonys, taip pat vėlesni ateiviai italai, vokiečiai, britai, olandai, prancūzai, lenkai, lietuviai, kroatai ir kt.), sudarantys ~20 % gyventojų, gyvena daugiausia miestuose (ypač Bogotoje), taip pat Kaldaso, Antiokijos departamentuose. Atskira etnografinė bendruomenė yra antiokiečiai, susidarę iš baskų, krikštytų Ispanijos žydų, bei išeivių iš Artimųjų Rytų (sirų, ). Apie 15 % kolumbiečių yra mulatai, kurie gyvena daugiausia Ramiojo ir Atlanto vandenynų pakrantėse bei Magdalenos ir Kaukos krantuose, juodaodžiai – 4 %, kurie vyrauja šiaurės Antiokijoje ir pietų Kordoboje, Šv. Andriaus saloje Karibuose bei Čoko departamente. Dar 3 % – tarp indėnų ir juodaodžių susidarę .

Kolumbiečiai verčiasi žemės ūkiu (ypač kavos, bananų, ananasų, medvilnės, tabako, kakavos, kukurūzų, kviečių, ryžių auginimu), naftos pramone, kalnakasyba ir kt.

Kaip ir kitų Lotynų Amerikos tautų atveju, kolumbiečių kultūroje glaudžiai persipina europietiška, indėniška, o Karibų pakrantėje ir afrikietiška kultūros. Būdingos teatralizuotos religinės šventės, karnavalai, ritimiška muzika (iš afrikiečių bendruomenės kilusi kumbija, taip pat salsa, polka, pasiljas, ).

• Juodaodė kolumbietė iš Kartachenos
• Juodaodžiai kolumbiečiai vaikai
• Šv. Petro dienos šventė Neivoje
• Kolumbiečių rašytojas Gabrielis Garsija Markesas su tradicine kolumbietiška skrybėle

Šaltiniai

1. Колумбийцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.