Vaineikių MedsėdžiaiKaimo kapinės vad Maro kapeliais PrancūzkapiaisVaineikių Medsėdžiai55 58 48 š pl 21 23 38 r ilg 55 9

Vaineikių Medsėdžiai

Vaineikių Medsėdžiai

55°58′48″š. pl. 21°23′38″r. ilg. / 55.980°š. pl. 21.394°r. ilg.

Apskritis

Klaipėdos apskritis

Savivaldybė

Kretingos rajono savivaldybė

Seniūnija

Darbėnų seniūnija

Gyventojų

5

Vietovardžio kirčiavimas (1 kirčiuotė)
Vardininkas:	Vaineĩkių Mẽdsėdžiai
Kilmininkas:	Vaineĩkių Medsėdžių

Vaineikių Medsėdžiai – kaimas Kretingos rajono savivaldybės centrinėje dalyje, 10 km į pietryčius nuo Darbėnų ir 4 km į šiaurės rytus nuo Šukės.

Etimologija

Išvertus iš žemaičių tarmės, vietovardis Vaineikių Medsėdžiai reiškia „Vaineikių miško sodybos“, t. y., miške įsikūrusį viensėdinį kaimą. Rašytiniuose šaltiniuose pavadinimas rašomas: lenk. Meciady; Wojniejki-Miedsiedy, rus. Заст. Малые Медседы, Дер. Большiе Медседы; Мецеды-мале, Мецеды-вельке; Войнейки Медсѣды; Ф. Дыдiосы; Войнейковская лѣсная дача; Войнейки-Медсeдзи, З. Войнейки; Вайнейкяй Медседжей; Вайнейкю-Мядседжяй), vok. Woineiki Medssedsi, latv. Voineku Medsēdi, žem. Vainėikiu Medsiedē.

Geografija

Šiaurinė kaimo žemių dalis plyti Vaineikių miške, o pietvakarinė – atviroje, lygioje vietoje abipus kelio Kūlupėnai–Darbėnai. Centrine dalimi praeina kelias Darbėnai–Vaineikiai– , o rytiniu pakraščiu – kelias Ruginiai–Didieji Žalimai. Šiauriniu kaimo pakraščiu per mišką teka Varupis ir Vinkšnupis, centrine dalimi – Vaineikupis, o pietine dalimi – Šukupis (visi – Akmenos kairieji intakai). Pietuose kaimas ribojasi su Ruginių, vakaruose – su Šukės ir Gargždupio ir Vaineikių, šiaurės vakaruose – su Akmenalių, šiaurės rytuose – su Didžiųjų Žalimų, rytuose – su Tintelių, pietryčiuose – su Kūlupėnų (Sausgalvių) žemėmis.

Istorija

Į rytus nuo Vaineikių kaimo buvusiose plėšininėse Palangos (Darbėnų) dvaro miško žemėse XVII–XVIII a. kūrėsi vienkieminės naujakurių sodybos, kurios buvo pavadintos Medsėdžių (lenk. Meciady) kaimu. Jame 1779 m. iš dvaro žemę nuomojo 8 valstiečių šeimos.

Kaimas turėjo savo kapines, oficialiai veikusias iki XVIII a. pab. Mirusiuosius pradėjus laidoti Darbėnų parapinėse kapinėse, kaimo kapinaitėse iki XX a. pr. buvo laidojami savižudžiai, nekrikštyti mirę kūdikiai. Padavimai mena, kad jose 1812 m. buvo palaidoti apylinkėse žuvę Napoleono kariai.

Nuo XIX a. kaimas vadinamas Vaineikių Medsėdžiais (rus. Войнейки Медсѣды). Panaikinus baudžiavą kaimo valstiečiai gavo teisę išsipirkti iš Palangos dvarininko Juozapo Tiškevičiaus dirbamą žemę. Už ją 1870 m. Tiškevičių Darbėnų dvare prievoles atlikinėjo 21 kaimo valstietis.

Šalia kaimo Juozapas Tiškevičius XIX a. II pusėje įsteigė Didžiosios palivarką, vėliau pavadintą Vaineikių miško vila. Joje apgyvendintas ūkvedys rūpinosi Vaineikių miškų masyvo administravimu, miškų ūkio veikla ir medžioklių organizavimu. Vaineikių miško vilai 1894 m. priklausė Launiškių, Kūlupio, Degilio, Streikio, Butkiškių miškai bei Lajauskienės, Kuičio, Antseinio, Prūdalio, Gauklalės, Špogienės, Valako ir Briedgiaurio giraitės. Kaimas buvo padalintas į dvi dalis: šiauriame valdos dalyje driekėsi Mažųjų Medsėdžių, o pietiniame pakraštyje – Didžiųjų Medsėdžių žemės.

1923 m. Vaineikių Medsėdžiuose buvo 11 ūkių.Lietuvos žemės reformos metu Vaineikių miško palivarką iš grafų Tiškevičių perėmė valstybė, perdavusi jį administruoti Kretingos miškų urėdijai. Kirmindvariu pavadinto palivarko sodyboje 1920 m. buvo įkurdinta Vaineikių girininkija (2002 m. girininkijos administracinis centras perkeltas į Šukę).

Po Lietuvos reokupacijos Vaineikių miškuose 1945–1953 m. bazavosi Žemaičių apygardos Kardo rinktinės štabas, kurį saugojo Vizbuto kuopa. Enkavedistai ir stribai ne kartą mišką buvo apsupę, ruošė „valymus“, kurių metu 1946 m. kovo 20 d. sunaikino štabo bunkerį, o 1953 m. balandžio 6 d. apsupo paskutiniuosius Kardo rinktinės partizanus: Vizbuto būrio vadą Stasį Jonauską–Simoną su 5 partizanais (iš apsupties žiedo prasiveržti pavyko tik P. Končiui–Adomui).

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1861–1915 m.	Vaineikių seniūnija, Darbėnų valsčius, Telšių apskritis, Kauno gubernija
1915–1918 m.	Vaineikių seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Lietuvos sritis
1919–1940 m.	Vaineikių seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1940–1941 m.	Vaineikių apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, LTSR
1941–1944 m.	Vaineikių seniūnija, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis, Šiaulių krašto apygarda, Lietuvos generalinė sritis
1944–1950 m.	Vaineikių apylinkė, Darbėnų valsčius, Kretingos apskritis
1950–1953 m.	Vaineikių apylinkė, Kretingos rajonas, Klaipėdos sritis
1953–1959 m.	Vaineikių apylinkė, Kretingos rajonas
1959–1995 m.	Darbėnų apylinkė, Kretingos rajonas
nuo 1995 m.	Darbėnų seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1902 m. ir 2021 m.

1902 m.

1923 m.^sur.

1959 m.^sur.

1970 m.^sur.

1979 m.^sur.

1989 m.^sur.

2001 m.^sur.

2011 m.^sur.

2021 m.^sur.

65

81

45

44

20

9

10

5

Kultūros paveldas

Senosios kapinės (Markapiai, Prancūzkapiai) (XVII a. – XX a. pr.).
Kapinių koplytėlė ir 2 monumentalūs kryžiai (XX a. II pusė).

Šaltiniai

Registrų centras, tikrinta 2016-08-13.
Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraščių skyrius, f. 11–43
Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 78
Планъ хозяйства Войнейковской лѣсной дачи. – Kretingos muziejaus dokumentų rinkinys. – Nr. KM-GEK12249
Lietuvos apgyvendintos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 112
Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. – Vilnius, 1991. – T. 4, p. 289
Paminklas girios viduryje. – Pajūrio naujienos – 1999 m. birželio 23 d.
Алфавитный списокъ населенныхъ мѣстъ Ковенской губерніи. – Ковна, Тіпографія Губернскаго Правленія, 1903.
Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.