Uolos kupolo šventykla arab قبة الصخرة Qubbat as Sakhra Uolos kupolas islamo šventykla Jeruzalėje Viena švenčiausių viet

Uolos kupolo šventykla (arab. قبة الصخرة = Qubbat as-Sakhra, „Uolos kupolas“) – islamo šventykla Jeruzalėje. Viena švenčiausių vietų tarp musulmonų, pastatyta VII a. Seniausias išlikęs ir vienas žymiausių islamiškos architektūros statinių.

Uolos kupolo šventykla pastatyta kalifo Abdulmaliko nurodymu ant Šventojo kalno, ant kurio kadaise buvo judaizmo pagrindinė Saliamono šventykla. Mečetės statybos baigtos apie 691–692 m. Nėra aiški statinio paskirtis, tai nėra mečetė. Spėjama, kad Abdulmalikas galėjo siekti sukurti musulmonams naują piligrimystės traukos centrą vietoj Mekos ir Medinos, kur buvo nepalankiai Omejadų kalifatui nusiteikusių įtakingų Mahometo bendražygių ir Antrosios fitnos metu juose valdė antikalifas Abdula ibn al Zubairas. Menkai tikėtina, kad Abdulmalikas būtų puoselėjęs idėją nukonkuruoti paties Mahometo nurodytą lankyti Kaabos šventyklą Mekoje. Kita versija, musulmonų šventyklos pastatymas ant švenčiausiosios judaizmo vietos turėjo ryškią simbolinę prasmę kaip islamo įsigalėjimo Palestinoje ženklas. Trečia versija, Abdulmalikas savo valdžiai argumentuoti neturėjo religinių sąsajų, skirtingai nuo savo konkurentų, ir daugeliui musulmonų buvo žinoma, kad jis kilęs iš Omejadų, kurie aršiai priešinosi Mahometui ir atsivertė į islamą su paskutiniais Mekos gyventojais, Abdulmaliko senelį Hakamą Mahometas asmeniškai esą buvo ištrėmęs iš Mekos. Taipogi, Abdulmalikas tikriausiai siekė parodyti, kad Omejadai ištikimi islamui po neperseniausiai jo giminaičio Jazido I surengtų karo žygių prieš Meką ir Mediną. Artimiausia vieta, susijusi su Mahometo veikla, Sirijai, kurioje buvo įsitvirtinęs Abdulmalikas, buvo Jeruzalė. Dar kita versija, kai kurie vietos žydų ir krikščionių gyventojai tikėjo Abdulmaliką atstatant Saliamono šventyklą.

Uolos kupolo šventyklos planas yra aštuonkampis, skersmuo 48 metrai. Dvi ambulatorijos supa uolą, prie kurios, tikima, Abraomas bandė paaukoti Izaoką (Pradžios knyga 22). Vidinę apvalią arkadą, ant kurios laikosi kupolas, sudaro 12 kolonų ir 4 piloriai. Išorinę aštuonkampę arkadą sudaro 16 kolonų ir 8 piloriai. Kupolas yra apie 20 metrų skersmens ir pakyla apie 30 metrų virš pagrindo. Oktagonaliosios arkados viršuje yra užrašyta paauksuota apie 240 metrų ilgio inskripcija, kurioje minimas kalifas (IX a.), organizavęs šventyklos atnaujinimą ir liepęs ištrinti Abdulmaliko vardą. Inskripcijoje cituojamas Korano tekstas yra seniausia patikimai datuota Korano citata. Uolos kupolo mečetę pastatė vietiniai krikščionių meistrai derindami Bizantijos ir Sasanidų stilius. Originaliai statinio kupolas buvo padengtas aukso lakštais, kuriuos nuėmė vėlesni Abasidai. XVI a. osmanų sultono Suleimano I nurodymu išorės mozaikos pakeistos keraminių plytelių dekoru. Paskutinį kartą šventykla renovuota 1956–1964 m., kada kupolas buvo paauksuotas. Jau po šventyklos pastatymo buvo paskleistas gandas, kad nuo šventyklos uolos Mahometas žengė į Dangų ir iškelta versija, kad šventykla pastatyta įamžinti šį įvykį, tačiau istoriškai apie tai nėra patvirtinimų. Kartu su Al Aksa mečete Uolos Kupolo mečetė yra vienas iš dviejų svarbiausių musulmonų statinių Jeruzalėje.

Šaltiniai

Josef W. Meri. Medieval Islamic Civilization, 2005, p. 212–214
Enciklopedija Britannica