Užpjauniai (Pilkalnio apskritis)

Užpjauniai Nikitovka rus. Никитовка vok. Uszpiaunen, Kiesdorf
Užpjauniai Nikitovka 54°47′41″š. pl. 22°30′42″r. ilg. / 54.7948°š. pl. 22.5118°r. ilg. / 54.7948; 22.5118 (Užpjauniai (Pilkalnio apskritis))
Laiko juosta: ()
Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Krasnoznamensko rajonas
Gyventojų (2010)	170
Pašto kodas	238744
Tel. kodas	+7 40164

Užpjauniai arba Nikitovka (vok. Gut Uszpiaunen, nuo 1907 m. Uszpiaunen, nuo 1936 m. rugsėjo 17 d. Uschpiaunen, nuo 1938 m. birželio 6 d. Kiesdorf, 1945–1946 m. rus. Ушпиаунен, nuo 1946 m. rugsėjo 7 d. rus. Никитовка) – gyvenvietė Mažojoje Lietuvoje, Kaliningrado srities šiaurės rytinėje dalyje, Krasnoznamensko rajone, 3 km į šiaurę nuo Pilkalnio, prie Pjaunės upelio ir Meškupės; nuo 2008 m. birželio 30 d. Dobrovolsko kaimo gyvenvietės kaimas.

Istorija

Užpjaunių kaimo bendruomenė 1931–1938 m.

Minimi nuo 1539 m. Istoriniai pavadinimo rašybos variantai: Uspiawne, Uspiaun, Uschpiaun, Groß Uschpiohnen. Po 1709–1711 m. maro į Užpjaunius atkelta vokiškai kalbančių kolonistų: 1736 m. Užpjauniuose gyveno 9 šeimos iš Halberštato, 5 iš Darmštato ir po vieną iš Zalcburgo, Pomeranijos, Prūsijos ir . Lietuviškai kalbančiųjų buvo penkios šeimos.1785 m. buvo mišrusis kaimas, karališkasis palivarkas ir domenų valsčiaus centras su 27 ugniakurais,1823 m. – Užpjaunių mišriajame kaime buvo 158, palivarke – 89 gyventojai.1854 m. Užpjauniuose buvo 39 gyvenamieji pastatai ir 470 gyventojų. Užpjaunių dvaras liko neparduotas, buvo valstybės nuosavybė. 1879 m. dvaras su Lobynų palivarku valdė 596 ha žemės, iš jų 455 ha ariamos, 122 ha pievų ir ganyklų.

Iki 1723 m. buvo Ragainės valsčiaus šaltyšiaus administruojamos Užpjaunių seniūnijos centras, 1723 –1818 m. – Įsruties apskrities Užpjaunių domenų valsčiaus centras, 1818–1945 m. priklausė Pilkalnio apskričiai. Buvo 1874 m. įsteigto Užpjaunių valsčiaus centras su dviem savivaldybėmis: Užpjaunių kaimo bendruomene ir Užpjaunių dvaro apygarda. 1928 m. dvaro apygarda panaikinta: dvaras priskirtas Užpjaunių kaimo bendruomenei, Lobynų palivarkas – Šorių kaimo bendruomenei.

Užpjaunių tikintieji priklausė Pilkalnio evangelikų liuteronų parapijai.

1893 m. šalia kaimo ir dvaro nutiestas Tilžės–Stalupėnų geležinkelis, o 1901 m. – Pilkalnio siaurasis geležinkelis (iš Pilkalnio į Lazdynus su atšakomis į Širvintą ir Doristalį). Siaurojo geležinkelio ruože įrengtos dvi stotelės: Užpjaunių dvaro ir Užpjaunių kaimo. Nuo kaimo stotelės atsišakojo apie 1,5 km ilgio geležinkelio atšaka į Užpjaunių žvyro karjerą. 1905 m. kaimas turėjo 73 gyvenamuosius namus, 698 gyventojus, 4 iš jų buvo lietuviai; dvaro apygardoje buvo 11 gyvenamųjų namų, 244 gyventojų, iš jų vienas – lietuvis. XX a. pr. Užpjauniuose buvo valsčiaus įstaiga, pieninė, malūnas, plytinė. Kaime buvo mokykla. Kaimo viduriu ėjo Pilkalnio–Lazdynų plentas, vakariniu pakraščiu tekėjo Pjaunė, rytiniu – Meškupė.

1944 m. rudenį, artėjant frontui, gyventojai evakuoti į Vokietijos gilumą, vietinių gyventojų nebeliko. Po Antrojo pasaulinio karo atkelta kolonistų iš Sovietų Sąjungos.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
1736–1818 m.	Lietuvos departamentas	Prūsijos karalystė
1818–1945 m.	Pilkalnio apskritis	Rytų Prūsijos provincija
1945–1946 m.	Rytų Prūsija	TSRS
1946–1946 m.	Pilkalnio rajonas	Kaliningrado sritis
1947–2008 m.	Pravdino apylinkė Krasnoznamensko rajonas	Kaliningrado sritis
nuo 2008 m.	Dobrovolsko kaimo gyvenvietė Krasnoznamensko municipalinis rajonas	Kaliningrado sritis

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 2010 m.
1905 m.	1910 m.	1933 m.	1939 m.	2002 m.	2010 m.
698	701	887	868	181	170
Demografinės raidos histograma

Be to, Užpjaunių dvare 1905 m. buvo 244, 1910 m. – 199 gyventojai.

Šaltiniai

1. Užpjauniai. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.4 (Rahn-Žvižežeris). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
2. Dietrich Lange, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Kiesdorf (Ostpr.) (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-03-03.
3. Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.173. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
4. Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.5 (T – Z), p.62. Kümmel, Halle, 1823 (vok.).
5. Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.2 (L – Z), p.376. Baensch, Magdeburgas, 1854 (vok.).
6. P. Ellerholz, H. Lodemann, Handbuch des Grundbesitzes im Deutschen Reiche, T.1, Das Konigreich Preussen, Sąs.3, Die Provinz Ostpreussen, p. 226. Landwirthschaftlich-statistischen Bureaus, Berlynas, 1879 (vok.).
7. Amtsbezirk Kiesdorf (Ostpr.), Territoriale Veränderungen in Deutschland und deutsch verwalteten Gebieten 1874–1945 (vok.).
8. Landkreis Pillkallen,Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900 (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-03-03.
9. www.verwaltungsgeschichte.de Landkreis Pillkallen (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-03-03.

• Населенные пункты Калининградской области: краткий спр. / Ред. В.П. Ассоров, В.В. Гаврилова, Н.Е. Макаренко, Э.М. Медведева, Н.Н. Семушина. – Калининград: Калинингр. кн. изд-во, 1976.
• Населенные пункты Калининградской области и их прежние названия = Ortsnamenverzeichnis Gebiet Kaliningrad (nordliches Ostpreussen) / Сост. Е. Вебер. – Калининград: Нахтигаль, 1993.

Nuorodos

• Nikitovka bankgorodov.ru