Šoriai vok Schaaren Scharen rus ЩедриноŠoriai54 44 21 š pl 22 29 54 r ilg 54 7393 š pl 22 4983 r ilg 54 7393 22 4983 Šor

Šoriai vok. Schaaren, Scharen rus. Щедрино
Šoriai 54°44′21″š. pl. 22°29′54″r. ilg. / 54.7393°š. pl. 22.4983°r. ilg. / 54.7393; 22.4983 (Šoriai)

Laiko juosta: ()

Valstybė	Rusija
Sritis	Kaliningrado sritis
Rajonas	Krasnoznamensko rajonas

Šoriai (vok. Schaaren, nuo 1938 m. Scharen, rus. Щедрино) – buvęs kaimas ir dvaras Rytų Prūsijoje, Pilkalnio apskrityje, dabartinės Kaliningrado srities rytinėje dalyje, 3 km į pietus nuo Pilkalnio, prie Lobinio upelio.

Istorija

1540 m. minimi naujakuriai Schorey ir Lepkey. Ilgą laiką kaimas buvo vadinamas abiem pavadinimais: Lepkoye Schorey, Schaaren-Lepkey, Schaarenloepen.1785 m. ir vėliau vadintas Schaaren. 1785 m. buvo mišrusis kaimas su 5 ugniakurais,1823 m. – mišrusis 4 sodybų kaimas su 73 gyventojais. XIX a. pradėjo formuotis dvaras. 1847 m. Šorių kaime ir dvare buvo 6 gyvenamieji pastatai ir 75 gyventojai.1723–1818 m. priklausė Įsruties apskrities Užpjaunių domenų valsčiui, 1818–1945 m. – Pilkalnio apskričiai. Tikintieji priklausė Pilkalnio evangelikų liuteronų parapijai. 1874 m. apskrityje įsteigtas Užpjaunių valsčius, kuriam priklausė ir Šorių dvaro apygarda. 1879 m. dvaras valdė 286 ha žemės, iš jų 193 ha ariamos, 34 ha pievų ir ganyklų, 50 ha miško, 2,6 ha durpynų. Dvare buvo auginami žirgai.

Pro dvarą ėjo Pilkalnio–Stalupėnų plentas. 1892 m. šalia dvaro nutiestas Tilžės–Stalupėnų geležinkelis; artimiausia stotelė – Šilininkai, buvo už 1,2 km. 1928 m. sujungti su Uosynais į Šorių kaimo bendruomenę. Prie kaimo prijungtas ir Lobynų palivarkas. Tarpukariu prie dvaro buvo parkas, tvenkinys, elektros transformatorius. Kaimo bendruomenės šiaurėje buvo Šorių miškas su tvenkiniais, miško sodyba ir karių kapinėmis.

Po Antrojo pasaulinio karo ar vėliau sovietmečiu išnyko. Nuo 2008 m. dalis buvusio kaimo teritorijos priklauso Krasnoznamensko rajono Dobrovolsko kaimo gyvenvietei, dalis – Nesterovo rajono Iljušino kaimo gyvenvietei.

Gyventojai

Demografinė raida tarp 1905 m. ir 1939 m.

1905 m.

1910 m.

1933 m.

1939 m.

100

282

292

* 1905 ir 1910 m. duomenys be Uosynų ir Lobynų.

Lobynų palivarkas

Lobynai (vok. Lobinnen, nuo 1938 m. Loben) minimi nuo 1625 m. įvairiais pavadinimais: Lübenischken, Lobinnischken, Lobinischken.1822 m. Lobynų palivarke buvo 2 gyventojai,1847 m. – 1 gyvenamasis pastatas ir 23 gyventojai. 1905 m. Lobynuose buvo 39 gyventojai. Priklausė Užpjaunių dvarui, 1928 m. prijungtas prie Šorių.

Šaltiniai

Šoriai. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.4 (Rahn-Žvižežeris). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
Dietrich Lange, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Šoriai (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-01-25.
Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.138. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).
Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.4 (P – S), p.218. Kümmel, Halle, 1823 (vok.).
Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.2 (L – Z), p.249. Baensch, Magdeburgas, 1847 (vok.).
P. Ellerholz, H. Lodemann, Handbuch des Grundbesitzes im Deutschen Reiche, T.1, Das Konigreich Preussen, Sąs.3, Die Provinz Ostpreussen, p. 226. Landwirthschaftlich-statistischen Bureaus, Berlynas, 1879 (vok.).
www.meyersgaz.org Šoriai (vok.).
Užpjaunių valsčius, Teritoriniai pokyčiai Vokietijoje ir Vokiečių administruojamose teritorijose 1874-1945 m. (vok.).
Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-01-25.
www.verwaltungsgeschichte.de Pilkalnio apskritis (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-01-25.
Pilkalnio parapijos gyvenviečių pavadinimai ir jų kilmė. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.3 (Mec-Rag). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006
Dietrich Lange, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Lobynai (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-01-25.
Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.3 (Kr – O), p.119. Kümmel, Halle, 1822 (vok.).
Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.2 (L – Z), p.36. Baensch, Magdeburgas, 1847 (vok.).

[1] Šoriai. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.4 (Rahn-Žvižežeris). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009

[2] Dietrich Lange, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Šoriai (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-01-25.

[3] Johann Friedrich Goldbeck, Volständige Topographie des Königreichs Preussen, Volständige Topographie vom Litthauischen Kammer=Departement, p.138. Karaliaučius ir Leipcigas, 1785 (vok.).

[4] Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.4 (P – S), p.218. Kümmel, Halle, 1823 (vok.).

[5] Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.2 (L – Z), p.249. Baensch, Magdeburgas, 1847 (vok.).

[6] P. Ellerholz, H. Lodemann, Handbuch des Grundbesitzes im Deutschen Reiche, T.1, Das Konigreich Preussen, Sąs.3, Die Provinz Ostpreussen, p. 226. Landwirthschaftlich-statistischen Bureaus, Berlynas, 1879 (vok.).

[7] www.meyersgaz.org Šoriai (vok.).

[8] Užpjaunių valsčius, Teritoriniai pokyčiai Vokietijoje ir Vokiečių administruojamose teritorijose 1874-1945 m. (vok.).

[9] Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-01-25.

[10] www.verwaltungsgeschichte.de Pilkalnio apskritis (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-01-25.

[11] Pilkalnio parapijos gyvenviečių pavadinimai ir jų kilmė. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T.3 (Mec-Rag). Vilnius, Mažosios Lietuvos fondas, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006

[12] Dietrich Lange, Geographisches Ortsregister Ostpreußen (2005): Lobynai (vok.). Nuoroda tikrinta 2020-01-25.

[13] Alexander A. Mützell, Leopold Krug, Neues topographisch-statistisch-geographisches Wörterbuch des preussischen Staats, T.3 (Kr – O), p.119. Kümmel, Halle, 1822 (vok.).

[14] Eduard Messow, Topographisch-statistisches Handbuch des Preussischen Staats, T.2 (L – Z), p.36. Baensch, Magdeburgas, 1847 (vok.).