Pilkalnio apskritis

Pilkalnio apskritis (vok. Landkreis Pillkallen, nuo 1938 m. Šlosbergo apskritis, Landkreis Schloßberg) – 1818–1871 m. Prūsijos karalystės Rytų Prūsijos provincijos, 1871–1918 m. Vokietijos imperijos, 1918–1933 m. Veimaro respublikos, 1933–1945 m. Trečiojo reicho Gumbinės apygardos administracinis teritorinis vienetas Mažojoje Lietuvoje. Sudaryta po Vienos kongreso per 1815–1818 m. vykdytą reformą smulkinant Rytų Prūsijos apskritis. Centras – Pilkalnis.

Pilkalnio apskritis Landkreis Pillkallen
← 1818 – 1945 →
Rytų Prūsijos provincija po 1905 m.
Valstybė	Prūsijos karalystė
Apygarda	Gumbinės apygarda
Administracinis centras	Pilkalnis
Valsčiai	29 (1905)
Gyventojų	42 428 (1939)
Plotas	1 060 km²

Pilkalnio apskritis prieš Antrąjį pasaulinį karą

Geografija

Apėmė Mažosios Lietuvos rytinę dalį iki Didžiosios Lietuvos sienos. Nuo Didžiosios Lietuvos apskritį skyrė Šešupė ir Širvinta, pietuose ribojosi su Stalupėnų, pietvakariuose su Gumbinės ir Įsruties, vakaruose ir šiaurėje – su Ragainės (nuo 1922 m. – Tilžės-Ragainės) apskritimis. Šešupės vingyje, prie Šilininkų kaimo, buvo labiausiai į rytus nutolusi Vokietijos vietovė.

Pilkalnio apskrities teritorija buvo Šešupės žemumoje, aukščiausias reljefo taškas buvo Pilkalnio mieste (89,3 m virš jūros lygio), žemiausias – prie Šešupės, ties Ragainės apskrities riba (~14 m virš jūros lygio). Miškai užėmė 14,7 % (154 km²) apskrities ploto, pelkės – 7 %. Didžiausi miškų masyvai dunksojo šiaurinėje apskrities dalyje (Šorelių, Vieškalnių, Užbalių, Trapėnų girios), pietvakariniame pakraštyje apskrities teritorijoje buvo Čiulkinių girios nedidelė dalis. Didžiausios pelkės – Kakšių bala (dalis), Šorelių Plynė, Didžioji Plynė.

Per apskritį tekėjo Šešupė ir jos baseino upės Širvinta, , Ežerupė, Alksnupė, Balupė; Įsruties aukštupys ir Įsruties baseino upės Būdupė, Ragupė, Meškupė, Akmenis, Eimenys, Draugupė, Žąsupė ir kiti upeliai. Ežerupės baseine telkšojo vienintelis apskrityje Viliūnų ežeras.

Istorija

Seniausi archeologiniai radiniai apskrityje siekia 11 000-10 000 m. iki m.e. Tai 1936 m. Opšrūtų kaime kasant durpes rasti vėlyvojo paleolito kaulo dirbiniai. Vienas 22 cm ilgio ietigalis buvo padarytas iš skelto stumbro blauzdikaulio. Kitoje vietoje rastas durklas priskirtinas Kundos kultūrai.

XIII a. šioje teritorijoje gyveno prūsai nadruviai. Vokiečių ordinas šiose vietovėse įsitvirtino tik XIV a. viduryje, kai buvo numalšintas Didysis prūsų sukilimas. Tačiau iki 1709–1711 m. maro ir po jo sekusio bado krašte daugumą gyventojų sudarė lietuvininkai laukininkai. Po to prasidėjusi Didžioji Prūsijos kolonizacija pakeitė gyventojų tautinę sudėtį.

1818 m. apskrityje buvo 7 parapijos. įsikūrė Pilkalnyje. 1876 m. rugpjūčio 10 d. Kamantai buvo prijungti prie Ragainės apskrities. 1938 m. rugsėjo 7 d. naciai pervadino daugelį Mažosios Lietuvos vietovių. Išvertus į vokiečių kalbą Pilkalnio pavadinimą ir apskritis pervadinta Šlosbergo vardu. 1939 m. apskritį sudarė 2 miestai ir 28 valsčiai.1945 m. sausio 1 d. apskrityje buvo Pilkalnio ir Širvintos miestai, 237 savivaldybės ir 6 valstybiniai dvarai.

1944 m. rudenį apskritį okupavo TSRS. Po Antrojo pasaulinio karo sudaryta 50 metų kraštą perdavė valdyti Tarybų Sąjungai. Buvo sudaryta Kaliningrado sritis, joje – Krasnoznamensko rajonas, apėmęs beveik visą Pilkalnio apskritį.

1894 m. per apskritį nutiestas geležinkelis Tilžė–Stalupėnai bei valstybinis plentas. XX a. pradžioje iš Pilkalnio į Lazdynus su atšakomis į Širvintą ir Stabartynę (Doristalį) įrengtas siaurojo geležinkelio tinklas - Pilkalnio siaurukas (vok. Pillkaller Kleinbahn).

Gyventojai

Gyventojų surašymo duomenimis, įskaitant nuo 1885 m. dislokuoto Pirmojo armijos korpuso kariškius, apskrityje gyveno:

Demografinė raida tarp 1890 m. ir 1939 m.
1890 m.	1900 m.	1910 m.	1925 m.	1933 m.	1939 m.
46 664	46 566	45 560	44 096	43 895	42 428
Demografinės raidos histograma

Gyventojai pagal tikėjimą

Metai	Gyventojai	Evangelikai	Katalikai	Žydai
1890	46 664	n.d.	270	218
1900	46 566	45 712	505
1910	45 560	44 284	944
1925	44 096	42 950	894	96
1933	43 895	42 522	1 171	78
1939	42 428	40 692	1 139	32

Lietuviai

Vokiečių oficialios statistikos duomenimis, 1890 m. Pilkalnio apskrityje iš 46 664 gyventojų lietuviais užsirašė 6090, apie 13,1 % žmonių.

Kita informacija

• Sąrašas:Pilkalnio apskrities vietovardžiai

Šaltiniai

1. Martynas Purvinas, Pilkalnio apskritis, Mažosios Lietuvos enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2021-12-01.
2. Der Kreis Pillkallen/Schloßberg 2021-12-01 iš Wayback Machine projekto., Ostpreußen. Nuoroda tikrinta 2021-12-01.
3. Bronius Kviklys. Mūsų Lietuva. IV t. Lietuvių enciklopedijos leidykla, Bostonas, 1968 m. 748 psl.
4. www.territorial.de
5. Pilkanio portalas GenWiki
6. Das Ortsbuch für das Deutsche Reich. Herausgegeben in Verbindung mit der Deutschen Reichsbahn und Deutschen Reichspost. Berlin, 1927.
7. Rinkimų istorija 2008-01-09 iš Wayback Machine projekto.
8. Pilkalnio apskrities kaimų sąrašas (1910 m.) vok.
9. Tilžės-Ragainės apskrities kaimų sąrašas (1939 m.) vok.

Literatūra

• Neumanns Orts-Lexikon des Deutschen Reichs. Ein geographisch – statistisches Nachschlagebuch für deutsche Landeskunde. Dritte, neu bearbeitete und vermehrte Auflage von Wilhelm Keil. Leipzig, 1894.

Nuorodos

• Kraštiečių tinklalapis 2005-03-16 iš Wayback Machine projekto.
• Pilkalnio apskritis GenWiki