Tuvaliečiai | |
---|---|
Tuvaliečiai (2011 m.) | |
Gyventojų skaičius | 10–15 000 |
Populiacija šalyse | Tuvalu: >10 000 Kiribatis (Gilberto salos, Linijinės salos) |
Kalba (-os) | tuvaliečių |
Religijos | krikščionybė (, kitos protestantų bažnyčios) |
Giminingos etninės grupės | samojiečiai, tokelaujiečiai, tongiečiai, kiti polineziečiai |
Vikiteka: | Tuvaliečiai |
Tuvaliečiai (tuvalai) – polineziečių tauta, gyvenanti Tuvalu salose, taip pat kai kuriose iš Kiribačiui priklausančių Gilberto ir Linijinėse salose, dar Nauru, Fidžyje. Populiacija – ~10 tūkst. žmonių (XX a. II pusė). Kalba austroneziečių kalbų šeimos, rytų austroneziečių šakos tuvaliečių kalba. Ši turi dvi tarmes – šiaurinę (Nanumea ir aplinkinės salos; panaši į tongiečių kalbą) ir pietinę ( sala ir aplinkinės; panėšėja į samojiečių ir kalbas). Didelė dalis šneka angliškai, Nui saloje – ir kiribačių kalba. Nuo XIX a. vid. turi raštą (lotyniški rašmenys). Tikintieji – krikščionys (dauguma priklauso kongregacinei Tuvalu bažnyčiai).
XV–XVI a. Tuvalu salas apgyvendino samojiečiai, vėliau ilgą laiką smarkiai veikę susidariusią tuvaliečių tautą. XIX–XX a. buvo veikiami kiribačių. Turi daug bendrybių su tokelaujiečiais.
Tradiciniai verslai – žvejyba, ryklių medžioklė, rankinė žemdirbystė (kolokazija, jamsai, batatai, kokosai, bananai, pandanai), kiaulininkystė. Tuvaliečiai yra įgudę laivų statytojai ir jūrininkai. Dabar dirba kopros paruošimo pramonėje, gamina turistams papuošalus iš kriauklių.
Tuvaliečių salai vadovauja vadas ir seniūnų taryba. Karalių paeiliui iškelia aristokratų šeimos. Gyvena gimininėmis šeimomis, paveldėjimas ambilinijinis. Paplitęs vaikų įvaikinimas. Giminė užima apibrėžtą plotą, statosi bendrą būstą. Dabar dažniausiai gyvena mažosiomis šeimomis. Kiekvienos salos gyventojai turi nuosavą geneologiją.
Tradiciniame tuvaliečių tikėjime daug dėmesio skirta protėviams, juos simbolizuodavo kaukolės. Išlikę akmeninių šventyklų (Niutao saloje), skulptūrų. Pasakojamos legendos apie didžius jūrininkus, paskutintosios Niulakitos salos apgyvendinimą.
Šaltiniai
- Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris