Tongos ekonomika

Šiam straipsniui ar jo daliai . Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami su šaltiniais.

Tongos ekonomikai būdingas didelis nemonetarinis sektorius ir didelė priklausomybė nuo pinigų pervedimų iš emigravusių šalies gyventojų, dažniausiai iš Australijos, Naujosios Zelandijos ir JAV. Monetarinis sektorius daugiausia priklauso karališkajai šeimai ir didikams. Labiausiai išvystyta ūkio šaka – žemės ūkis.

Vanilė – viena iš pagrindinių Tongoje auginamų kultūrų

Bendras Vidaus Produktas: pagal perkamąją galią – 238 mln. $

BVP augimas: -0,3 %

BVP vienam gyventojui: pagal perkamąją galią – 2200 $

BVP pagal sektorius:
žemės ūkis: 30 %
pramonė: 10 %
paslaugos: 60 %

Gyventojų, gyvenančių žemiau skurdo ribos: ?%

Infliacijos rodiklis: 3,2 %

Dirbantieji: 36 665 (1994 m.)

Dirbantieji pagal ūkio šakas: žemės ūkis 65 % (1997 m.)

Nedarbingumo rodiklis: 11,8 %

Biudžetas:
pajamos: 49 mln. $
išlaidos: 120 mln. $

Svarbiausios ūkio šakos: turizmas, žvejyba

Pramoninės produkcijos augimas: 1,9 %

Elektros energijos gamyba: 35 GWh (1998 m.)

Elektros energijos šalitiniai:
šiluminė: 100 %
hidro: 0 %
atominė: 0 %
kita: 0 % (1998)

Elektros energijos sunaudojimas: 33 GWh (1998 m.)

Elektros energijos eksportas: 0 kWh (1998 m.)

Elektros energijos importas: 0 kWh (1998 m.)

Žemės ūkio produkcija: moliūgai, kokosai, kopra, bananai, vanilė, kakava, kava, imbieras, juodieji pipirai; žuvis

Eksportas: 8 mln. $ (1998 m.)

Eksportinės prekės: moliūgai, žuvis, vanilė

Eksporto partneriai: Japonija 53 %, JAV 18 %, Naujoji Zelandija 6 %, Australija 6 % (1997 m.)

Importas: 69 mln. $ (1998 m.)

Importo prekės: maisto produktai, automolbiliai, mašinos, įrengimai, degalai, chemikalai

Importo partneriai: Naujoji Zelandija 30 %, Australija 19 %, JAV 11 %, Jungtinė Karalystė 11 %, Japonija 3 % (1997 m.)

Užsienio skolos: 62 mln. $ (1998 m.)

Ekonominė parama: 38,8 mln. $ (1995 m.)

Valiuta: 1 paanga (T$) = 100 seniti

Fiskaliniai metai: liepos 1 d. – birželio 30 d.