Lietuvoje yra stačiatikių ir sentikių cerkvės.
Stačiatikiams priklausančios bažnyčios
Lietuvoje yra 56 stačiatikių bažnyčios. Jos pavaldžios 5 dekanatams (rus. благочиние).
Stačiatikių koplyčios
Sentikių cerkvių yra apie 50:
Buvusios cerkvės
- (mūrinė; pastatyta 1891 m.; 1919 m. paversta į katalikų Alytaus Šv. Kazimiero bažnyčią)
- (medinė; 1924 m. nugriauta)
- Biržų Šv. arkangelo Mykolo cerkvė (mūrinė; pastatyta 1865-1867 m.; išlikusi)
- Druskininkų Šv. Gabrieliaus cerkvė (pastatyta 1895 m; medinė; 2018 m. nugriauta)
- Druskininkų Šv. Pantaleono cerkvė (pastatyta 1895 m., 1918 m. perduota katalikų bažnyčiai, po II pasaulinio karo nugriauta)
- (pastatyta 1792 metais, 1851 metais sudegė, griuvėsiai perduoti sesėms benediktinėms, kurios šitoje vietoje pasistatė bažnyčią, 1925 metais bažnyčia nugriauta, jos vietoje buvo norima pastatyti unitų cerkvę)
- (pastatyta 1872 m.; nuo 1926 m. mokyklos šokių salė; neišlikusi)
- (pastatyta 1893 m.; nugriauta 1938 m.; jos vietoje pastatyta pradinė mokykla)
- Jurbarko Kristaus Atsimainymo cerkvė (pastatyta 1865 m.; dabar parodų ir koncertų salė; dvaro teritorijoje)
- (pradėta statyti pries pirmąjį pasaulinį karą; nebaigta; 1925 m. nugriauta)
- (mūrinė; pastatyta 1903 m.; 1919 m. perduota katalikams, 1941 m. pradėta griauti bet nebaigta)
- Karališkių Švč. Dievo Motinos globos cerkvė (pastatyta 1891 m.; nugriauta apie 1970 m.)
- Kauno 109-ojo Volgos pėstininkų pulko Dievo Motinos Globėjos cerkvė (pastatyta 1896 m. Šančiuose; 1919 m. rekonstruota į bažnyčią; 1950 m. nugriauta)
- Kauno Viešpaties Apsireiškimo cerkvė (pastatyta 1904 m.; mūrinė; liko griuvėsiai)
- Kauno Petro ir Povilo katedra (nuo 1919 m. katalikų Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia)
- (Žaliakalnyje; pastatyta 1871 m.; neišlikusi)
- (medinė, pastatyta Kęstučio laikais, apie 1600-uosius sugriauta)
- (Panemunėjė; veikė apie 1900 m.; priklausė kariuomenei; po 1945 m. paversta susirinkimu sale)
- (1921 m. cerkvė perstatyta į Karo muziejaus rūmus)
- Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (Fredoje; mūrinė; pastatyta 1871 m., liko griuvėsiai, 2003 m. planuota perduoti armėnų bendruomenei.}
- (mūrinė; pastatyta 1875 m.; nugriauta 1925 m.)
- Kruonio Švč. Mergelės Marijos, Angelų Karalienės, bažnyčia (nuo 1919 m. katalikų bažnyčia)
- (pastatyta 1913 m.; 1930 m. nugriauta; jos vietoje pastatyta mokykla; po 1930 m. miestelyje pastatyta Kudirkos Naumiesčio Penkių Maskvos šventųjų kapinių koplyčia)
- Marijampolės Šv. Nikolajaus cerkvė (nuo 1918 m. katalikų Marijampolės Šv. Vincento Pauliečio bažnyčia)
- (medinė; pastatyta 1894 m.; 1928 m. rekonstruota į katalikų moksleivių bažnyčią)
- Merkinės Viešpaties Kryžiaus cerkvė (mūrinė; pastatyta 1888 m.; neveikianti; isšlikusi; [1])
- (pastatyta 1530 m.)
- (pastatyta 1590 m.)
- (mūrinė, pastatyta 1636 m., 1763 metais po gaisro rekonstruota į katalikų bažnyčią, 1805 metais nugriauta)
- (per antrąjį pasaulinį karą sudeginta)
- (nuo 1927 m. katalikų Pabradės Šv. Juozapato bažnyčia)
- Pasvalio Dievo Motinos Globėjos cerkvė (pastatyta 1903 m.; išlikęs pastatas)
- (medinė; pastatyta 1870 m.; neveikianti, išlikusi)
- (pastatyta 1885 m.; neišlikusi)
- Rokiškio Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (medinė; pastatyta 1894 m.; 1921 m. įrengta katalikų bažnyčia moksleiviams; neišlikusi)
- (mūrinė; pastatyta 1876 m.; išliko griuvėsiai)
- Skuodo Aleksandro Neviškio cerkvė (mūrinė penkiabokštė su varpine; pastatya 1905 m.; dabar priklauso Skuodo dvaro muziejui)
- (pastatyta 1807 m., vėliau – katalikų klebonija, mokykla).
- Surdegio Šv. Dvasios soboro cerkvė (pastatyta 1812 m., dabar – katalikų bažnyčia).
- Šiaulių Šv. kankinio Jurgio Nugalėtojo cerkvė (nuo 1919 m. katalikų bažnyčia)
- Švenčionėlių Dievo Motinos Kazanės Ikonos cerkvė (nugriauta 1972 m., pastatytas atminimo kryžius)
- Tauragės Šv. Vilniaus kankinių Antano, Jono ir Eustafijaus cerkvė (pastatyta 1874 m.; 1925 m. apskrities savivaldybe pardavė cerkvę iš varžytinių ir nugriovė, jos vietoje pastatyti Šaulių sąjungos namai)
- Telšių Šv. Nikolajaus cerkvė (nuo 1935 m. katalikų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia. 1938 m. pastatyta nauja Telšių Šv. Nikolajaus cerkvė.)
- Ukmergės Kristaus prisikėlimo cerkvė (pastatyta 1869 m.; 1919 m. rekonstruota į katalikų Švč. Trejybės (Pijorų) bažnyčią)
- Utenos Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (pastatyta 1869 m.; 1941 m. sudegė)
- (pastatyta 1893 m.; 1919 m. pertvarkyta į Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią; 1933 m. perstatyta ir padidinta)
- Vilkaviškio Šv. Nikolajaus cerkvė (pastatyta 1894-1903 m.; nuo 1922 m. katalikų Vilkaviškio Šv. Kryžiaus bažnyčia)
- (išardyta 1921 m.)
- (pastatyta Algirdo laikais apie 1350 m. Rasuose; 1608 m. perduota unitams; 1632 m. grąžinta stačiatikiams; 1655 m. degė; 1664 giuvėsiai perduoti jezuitams, kurie pastatė bažnyčia; 1794 bažnyčia uždaryta.
- (mūrinė; minima 1511 m.; griuvėsiai išliko iki 1671 m.)
- (minima nuo 1503 m.; 1609 m. perduota unitams; 1655 m. sudegė; 1677 m. cerkvės žemės atiduotos Augustijonų vienuolynui, pastatyta Vilniaus Švč. M. Marijos Ramintojos bažnyčia)
- (mūrinė; pastatyta apie 1500 m.; 1609 m. perduota unitams; išnykusi)
- Vilniaus Lukiškių kalėjimo Šv. Nikolajaus cerkvė (mūrinė; pastatyta 1904 m.; neveikianti)
- (pastatyta XVI a.; sudegė 1610 m.)
- (pastatyta Gedimino laikais, XIV a.; 1610 m. sudegė)
- (pastatyta XV a.; šalia dab. Literatų g.; 1619 m. uždaryta)
- (minima nuo XIV a.; stovėjo šalia Šv. Mykolo bažnyčios; 1557 m. sudegė}
- (iki 1672 m. išnyko)
- (mūrinė; pastatyta iki 1511 m.; 1610 m. sudegė)
- (mūrinė; minima nuo 1558 m.; 1609 m. perduota unitams; išnykusi; jos vietoj stovi Vilniaus Šv. apaštalo Baltramiejaus bažnyčia)
- Vilniaus Šv. Vladimiro cerkvė (pastatyta 1905 m.; neveikianti; Antakalnio kapinėse)
- (pastatyta XVI a.; neveikianti, 1799 m. paversta gvv. namu; išliko cerkvės fasado detalės)
- (pastatyta 1912 m.; nugriauta 1927 m.)
- Zarasų Kristaus Atsimainymo cerkvė (pastatyta 1882 m.; 1922 m. paversta moksleivių bažnyčia; 1934 m. nugriauta)
- (mūrinė; pastatyta 1896 m.; neišliko)
- Žemaičių Naumiesčio Šv. Aleksandro Neviškio cerkvė (medinė; įrengta apie 1920 m.; išlikusi)
Nuorodos
- Lietuvos cerkvių istorija (1918-1940)
- Rusų cerkvės Lietuvoje
- Lietuvos stačiatikių cerkvės
- Lietuvos sentikių cerkvės
- Stačiatikių cerkvės Lietuvoje
- А. А. Виноградов. Путеводитель по городу Вильне и его окрестностям. С 50 рисунками и новейшим планом, составленным по Высочайше конфирмованному. В 2-х частях. Вильна: Типография Штаба Виленского военнаго округа, 1904.
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu , mobilusis, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris